Šį kartą norime supažindinti su į mokslo aukštumas sėkmingai šioje šalyje kopiančiu jaunuoliu iš Lietuvos Mindaugu Mačiuliu. Prieš ketverius metus pagal studentų mainų programą atvykęs į Ameriką vaikinas šįmet sugebėjo patekti į vieno įtakingiausių šalies dienraščių “USA Today” renkamą geriausių JAV studentų dvidešimtuką.
Beje, šio 21 metų vaikino, mokančio šešias kalbas, veidas su nedrąsia šypsena (ir dviem mergaitėm šalia) puošia Harisbergo (Pensilvanijos valstija) Wildwood Campus koledžo reklaminio leidinio viršelį.
Apie save ir savo neeilinius pasiekimus Mindaugas mielai sutiko papasakoti ir “Amerikos lietuvio” skaitytojams.
Pirmas klausimas - tradicinis: iš kur esi kilęs ir ką veikei prieš atvykdamas į JAV?
Esu gimęs ir užaugęs Kaune. Lankiau “Santaros” vidurinę mokyklą. Papildomai keletą metų sportavau “Aro” klube kovos menus, daugiausiai karatė. Kažkada net esu laimėjęs Lietuvos jaunių čempionate pirmąją vietą savo svorio kategorijoje. Bet dabar, deja, nebesportuoju. Taip pat mokiausi groti elektriniu pianinu, teko dalyvauti keliuose mokyklos koncertuose. Baigęs vidurinę mokyklą norėjau stoti į teisės fakultetą Vilniuje, bet prieš tai dar nusprendžiau išvykti į Ameriką pasimokyti anglų kalbos ir įgyti daugiau gyvenimo patirties.
Kaip pavyko išvykti į Ameriką ir kur įsikūrei?
Atvykau per “American-English School” programą. Mano bendraklasė Rasa Baltrušytė pasiūlė vykti kartu ir aš sutikau. Pagal šią programą studentai iš Lietuvos atvyksta į JAV studijuoti vidurinio lavinimosi mokyklose metams laiko. Jie susiranda amerikiečių šeimas, kuriose ir gyvena. Taigi atvykome kartu su bendraklase, bet po poros dienų aš išvažiavau į Pensilvanijos valstiją, o ji pateko į Vašingtono valstiją. Nuo to laiko vienas kito taip ir nebematėme, tik kartais parašome ar paskambiname paklausti, kaip sekasi.
Žinome, kad mokydamasis dar ir dirbi. Kas tai per pareigos ir kaip jas pavyksta derinti su mokslais?
Baigęs gimnaziją čia, nusprendžiau tęsti aukštesnius mokslus. Įstojau į Area Community College Pensilvanijos sostinėje Harisberge. Nusprendžiau studijuoti verslą ir tarptautinius santykius. Nuo pat pirmų dienų koledže man buvo pasiūlytas darbas Tarptautinių priėmimų biure (International Admissions Office). Čia padedu daugeliui studentų iš viso pasaulio įstoti į šį koledžą ir susitvarkyti visus studento vizos dokumentus. Atvykusiems padedu susirasti gyvenamąją vietą, užsiregistruoti mokslams, gauti socialinio draudimo numerį (SSN), vairavimo teises bei suteikiu kitą reikalingą informaciją. Kartais būna labai daug darbo, bet man patinka tai, ką darau, ir todėl bandau darbą suderinti su mokslais. Dažniausiai iš ryto einu į paskaitas, o po pietų dirbu. Vakarais studijuoju ir pasirengiu kitai dienai.
JAV valdžia tau paskyrė stipendija lankyti bet kurį pasirinktą valstybinį universitetą Pensilvanijoje. Ar tai kol kas didžiausias tavo laimėjimas, ar yra ir kitų pasiekimų?
Trumpai papasakosiu apie šiuos laimėjimus. Kasmet kiekvienas dvejų metų koledžas visoje Amerikoje renka geriausius studentus į vadinamąjį “ALL-USA Academic Team”. Jie gali išrinkti tik du studentus iš kiekvieno koledžo, pavyzdžiui, mano koledžo miestelyje yra 9000 studentų, iš kurių buvome išrikti dviese. Čia vertinami ne tik moksliniai sugebėjimais, bet atsižvelgiama ir į koledžo gyvenimo aktyvumą, rekomendacijas, įvairius konkursus ir t.t. Taigi aš buvau pasirinktas kaip vienas geriausių studentų savo koledže. Už tai galiu pasirinkti bet kurį valstybinį universitetą savo valstijoje.
Bet tai nebuvo didžiausias mano laimėjimas. “CocaCola” kompanija išrenka geriausią studentą kiekvienoje valstijoje ir aš buvau išrinktas Pensilvanijos dvimečių koledžų geriausiu studentu. Vėliau dienraštis “USA Today” iš visų tų nominantų išrenka 20 geriausių studentų visoje Amerikoje (USA TODAY's All-USA Community and Junior College Academic First Team). Šiais metais buvo išsiųsta beveik 1700 studentų aprašymų iš 1200 koledžų visoje šalyje. Man labai pasisekė, kadangi buvau išrinktas į šių studentų dvidešimtuką. Koledže, kuriame mokausi, esu pirmas studentas, gavęs šį apdovanojimą. Man teko skristi į Mineapolį susitikti su visų koledžų prezidentais, taip pat susitikau su JAV prezidentu George’u W. Bushu, kuris padėkojo mums bei pasveikino rankos paspaudimu.
Dabar tęsiu mokslus Millersville universitete, kur dar dvejus metus studijuosiu verslo vadybą, vėliau tęsiu mokslus magistratūroje.
Ar tavo sportiniai ir muzikiniai sugebėjimai padėjo tau laimėti stipendiją?
Visi mano laimėjimai JAV buvo pagrįsti tiktai tuo, ką pavyko pasiekti koledže per šiuos dvejus metus. Jie netgi nežinojo apie tai, kad sportavau, ar apie mano muzikinius sugebėjimus.
“USA Today” rašė, kad turi bent šešių kalbų pagrindus. Ar užsienio kalbų mokymasis - tai tavo pomėgis?
Per visus šiuos mokslo metus man teko studijuoti šešias kalbas: lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, ispanų ir prancūzų. Kai kurias iš jų tik pradėjau mokytis, tai dar reiks porą metelių pasimokyti, kol galėsiu laisvai jomis kalbėti. Nežinau, ar galiu pavadinti tai savo pomėgiu, bet man yra svarbu mokėti kelias kalbas, jei noriu ateityje daugiau įsitraukti į tarptautinius santykius.
Ką planuoji veikti pabaigęs mokslus JAV? Ar ketini grįžti į Lietuvą, ar bandysi leisti šaknis Amerikoje?
Tai priklausys nuo to, kur gausiu darbą. Žinau, kad noriu dirbti palaikydamas artimus ryšius su Lietuvą ir JAV. Tai gali būti ir Lietuvoje, ir Amerikoje.
Ar patartum lietuviams važiuoti mokytis į Ameriką?
Būtinai! Žinau, kad čia labai brangu mokytis, bet įgyta patirtis yra nepakartojama. Apskritai manau, kad svarbu bent metus mokytis užsienyje - nebūtinai tai turi būti Amerika. Aš pasirinkau atvykti čia ir pastarieji metai padėjo man labiau suprasti gyvenimo vertę, o įgyta patirtis man tikrai pravers ateityje.
Ar dažnai bendrauji su kitais lietuviais JAV? Kaip leidi laisvalaikį?
Per pirmuosius metus sutikau labai mažai lietuvių, bet pastaruoju metu man teko nuvykti į Vašingtono valstiją ir Filadelfiją, kur sutikau daug tautiečių iš įvairių valstijų. Laisvo laiko tikrai neturiu daug. Labai mėgstu keliauti, kai atsiranda laisvesnio laiko, bandau kur nors nuvažiuoti ar aplankyti savo draugus.
Mindaugai, ar yra žmonių, kurie prisidėjo prie tavo sėkmės?
Pirmaisiais metais Amerikoje gyvenau amerikiečių Lindos ir Jimo Cole’ų šeimoje. Man jie - kaip tikra šeima. Baigęs vidurinę mokyklą JAV, nežinojau, kur galėčiau studijuoti, nes turėjau labai mažai pinigų. Jie man padėjo susirasti gerą ir nelabai brangų koledžą, neblogą vietą gyventi ir pan. Nors jau treji metai su jais nebegyvenu, mes vis tiek esame labai artimi. Jie netgi važiavo į Mineapolį pažiūrėti, kaip man buvo įteikiami visi apdovanojimai.
Žmonės koledže labai rūpinasi manimi, taip pat sutikau daug nuostabių lietuvių, kurie irgi manę remia, kai būna sunku. Viena iš tokių šeimų yra Kavolių šeimyna. Esu labai jiems dėkingas. Taip pat susipažinau su Grabauskų šeimą, kurie nors ir nėra gimę Lietuvoje, vis dar palaiko labai artimus ryšius su ja. Yra dar dvi lietuvių šeimos, su kuriomis palaikau ryšius: Monika ir Deanas Boopai, Peggy ir Michaelas Gaižauskai. Man visuomet smagu sutikti žmones JAV, kurie labai didžiuojasi savo lietuviška kilme.
Jei visi šie žmonės nepadėtų, tikrai nežinau, kaip išgyvenčiau. Mokslai labai brangūs - kadangi esu užsienietis, turiu mokėti daugiau. Taip pat reikia mokėti už butą, maistą ir kitas paslaugas. Beje, išgyvenau čia ketverius metus neturėdamas mašinos. Visuomet vaikščiojau pėsčiomis arba važiavau dviračiu. Esu labai dėkingas pulkininkui Arvydui Pociui, kuris mokėsi “US Army War College” - išvykdamas atgal į Lietuvą jis paliko man savo automobilį.
Papasakok trumpai apie savo šeimą Lietuvoje.
Mano šeima labai maža. Neturiu nei brolių, nei seserų - mano tėvams buvo labai sunku išleisti mane į tokią tolimą kelionę. Aš jais labai didžiuojuosi, kad jie yra tokie ištvermingi ir sugeba visada palaikyti mane, nors ir gyvena taip toli už vandenyno.
Kaip manai, kokia Lietuvos ateitis, mūsų šaliai įstojus į NATO ir Europos Sąjungą?
Labai džiaugiuosi, kad Lietuva pagaliau įstojo į NATO ir Europos Sąjungą. Staigūs pokyčiai gali būti kažkiek sunkūs, bet ateitis, aš tikiu, bus geresnė. Mano nuomone, ne tiek svarbu ekonomiškai išaugti, kiek svarbu, kad pasaulis vis daugiau išgirstų apie Lietuvą ir sužinotų, koks tai nuostabus kraštas. Atsimenu, kai prieš kelerius metus paklausdavau čia gyvenančių žmonių, ar jie žino, kur yra Lietuva, labai retas atsakydavo. Dabar jau retai sutinku žmonių, negirdėjusių apie Lietuvą. Žmonės žino ne tik, kur ji yra, bet kartais pasako vieną ar net porą gerų dalykų apie mūsų Lietuvėlę. Manau, tai yra nuostabi pradžia mūsų šalies ateičiai.
Dėkojame už pokalbį ir tikimės, kad tau dar ne kartą savo pasiekimais teks garsinti Lietuvos vardą Amerikoje.
“Amerikos lietuvis” (www.alietuvis.com)
