Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas kariuomenės vado generolo majoro Valdo Tutkaus teikimu iš pareigų atleido karinių oro pajėgų vadą pulkininką Joną Marcinkų. Toks sprendimas priimtas remiantis Valstybės saugumo departamento rekomendacijomis. Ši tarnyba panaikino J. Marcinkui leidimą dirbti su slapta medžiaga. Taigi galima teigti, kad nukritęs rusų naikintuvas numušė Lietuvos karinių oro pajėgų vadą. Kariuomenės vadas V. Tutkus patvirtino, kad jis pasitikėjimą paradusiam pulkininkui siūlė pačiam atsistatydinti iš pareigų, tačiau J. Marcinkus nesutiko. Tada buvo atstatydintas, ir, kaip sako kariuomenės vadas, tam įrodymų yra pakankamai.
Daugumos nuomone, pulkininkas Jonas Marcinkus darbo neteko per didelį alkoholio pomėgį ir pokalbius telefonu su rusų kariškiais. Sovietiniais laikais J. Marcinkus tarnavo rusų oro karo pajėgose, buvo patyręs pilotas. Įvairių modifikacijų "Migais" ir "Su" lėktuvais yra praskraidęs daugiau kaip tūkstantį valandų. Sovietiniais laikais J. Marcinkus baigė Jeisko lakūnų mokyklą, o, jau būdamas Lietuvos armijos karininkas, tobulinosi Vadovaujančių darbuotojų koledže JAV.
Pats J. Marcinkus po tokių išbandymų atsidūrė ligoninėje. 41 metų pulkininkui iki pensijos buvo likę tik keli metai, o dabar jis prarado galimybę užsitikrinti kariškio senatvės pensiją. Ligoninėje besigydantis pulkininkas sako, kad jaučiasi pažemintas ir išduotas. Jis pasakojo, kad po naikintuvo Su-27 katastrofos kelis kartus kalbėjo telefonu su rusų kariškiais, bet leidus kariuomenės vadui. Kariuomenės vadas neneigia, kad vienam pokalbiui leidimą buvo davęs, tačiau pulkininkas kalbėjo kelis kartus. Jam skambino Rusijos karinių oro pajėgų 6-osios armijos, kuriai priklausė Lietuvoje nukritęs naikintuvas, vadas generolas majoras Vladimiras Sviridovas, kiti kariškiai. J. Marcinkus sakė, kad, kalbėdamas su rusais, stengėsi išsiaiškinti, kokiais ginklais buvo ginkluotas Su-27. Tačiau įvairūs šaltiniai teigia, kad tiek V. Sviridovas, tiek kiti Rusijos aukšti kariškiai bandė sužinoti, ar sudužus lėktuvui susinaikino ir ypač slapta atpažinimo "savas - svetimas" sistema. Jei šie įrenginiai išliko, Rusijai tektų visuose lėktuvuose pakeisti atpažinimo įrenginius, ir tai kainuotų milijardus. Iki šiol rusai jau du kartus turėjo atlikti tokią procedūrą. Pirmąjį kartą, kai slapti įrenginiai pateko į Izraelio, o antrąjį - į Japonijos žvalgybų rankas. Į Japoniją lėktuvu "Mig" pabėgo rusų lakūnas, o izraeliečiai naikintuvą pagrobė iš Egipto, kuris tuo metu buvo didžiausias rusų sąjungininkas. Dabar garsiai nekalbama, bet atrodo, kad šį kartą slaptoji sistema pateko į lietuvių, o tuo pačiu ir į NATO kariuomenės rankas.
Kol kas Rusijos karinių oro pajėgų vadas Vladimiras Michailovas šaiposi iš lietuvių ir sako, kad jo kolegos iš Lietuvos galva nulėkė teisingai. V. Michailovas sukritikavo NATO vykdomą Baltijos šalių oro erdvės kontrolės misiją. Su-27 avarija atskleidė Lietuvos priešlėktuvinės gynybos trūkumus. "Mes neplanavome tikrinti NATO turimų priešlėktuvinės gynybos pajėgumų ir galimybių, bet paaiškėjo, jog jos niekam tikusios, - kalbėjo generolas. Ten budėjo išgirtieji vokiečių pilotai. Gal jie alų gėrė ar ką kita veikė? Viena aišku, pavojus paskelbtas jau po to, kai nukrito Su-27", - ironizavo Rusijos KOP vadas. "Jie mat kažkokius kamuolius mato, o virš šalies skrendančio lėktuvo - nemato", - pridūrė jis.
Beje, Rusijos karinių oro pajėgų vadas gėdingu pavadino rugsėjo 15-ąją vykusio skrydžio iš Sankt Peterburgo į Kaliningradą organizavimą. "Nesiimu spręsti, ar pilotas kaltas. Tačiau organizuojant skrydį padaryta klaidų, dėl kurių prasidėjo tarptautinis tyrimas", - sakė generolas.
O Lietuvoje Rusijos naikintuvo avarijos priežasčių tyrimas vyksta toliau. Jau analizuojami "juodosios dėžės" įrašai, o apie tyrimą informuojami Lietuvoje reziduojantys NATO ir Europos Sąjungos ambasadoriai. Viena iš trijų Kariuomenės vado V. Tutkaus sudaryta komisija jau gavo pirmąsias išvadas. Kai kurios techninės Lietuvos oro erdvės apsaugos spragos pribloškė net pačius kariškius. Kol kas neatskleidžiama, kas kaltas dėl apsaugos spragų - NATO ar patys lietuviai.
Laikinai eiti karinių oro pajėgų vado pareigas paskirtas pulkininkas leitenantas Artūras Leita.
