Pasak Vokietijos laikraščio "Frankfurter Allgemeine Zeitung", lietuviai yra vieni didžiausių stojimo į Europos Sąjungą (ES) entuziastų Rytų ir Vidurio Europoje. Tai paaiškėjo praėjusį savaitgalį Latvijoje pasibaigus sutarčių dėl stojimo į ES ratifikavimo maratonui.
Susumavęs šiais metais visose valstybės kandidatėse įvykusių referendumų rezultatus, "Frankfurter Allgemeine Zeitung" pirmadienį (09.22) pateikė statistinius duomenis, pagal kuriuos daugiau negu Lietuvoje stojimo į ES entuziastų buvo tik Slovakijoje - gegužės 16-17 dieną čia už narystę ES balsavo 92,5 proc. iš 52,2 proc. balsuoti atėjusių Slovakijos piliečių.
Prieš savaitę, gegužės 10-11 dieną, Lietuvoje referendume dėl stojimo į ES dalyvavo 63,4 proc. rinkėjų, iš kurių 91,1 proc. tarė "taip".
Trečioje vietoje pagal šį rodiklį, nedaug atsilikdama, eina Balkanų valstybė Slovėnija, kur kovo 23 dieną už stojimą į ES balsavo 89,6 proc. iš 60,3 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų.
Toliau euroentuziastų sąraše yra Vengrija (83,8 proc. rinkėjų balsavo už stojimą), Lenkija (77,4 proc.), Čekija (77,3 proc.), Latvija (67 proc.), Estija (66,9 proc.) ir Malta (53,6 proc.).
Įvertinus referendumų rezultatus pagal rinkėjų aktyvumą, Lietuva taip pat patenka į pirmą trejetuką: Maltoje kovo 8 dieną balsuoti atėjo 91 proc., kaimyninėje Latvijoje rugsėjo 20 dieną balsavo 72,5 proc., o Lietuvoje - 63,4 proc. rinkėjų.
Tolesnis aktyviausių balsuotojų sąrašas, šio Vokietijos laikraščio teigimu, atrodo taip: Estija (63 proc.), Slovėnija (60,3 proc.), Lenkija (58,8 proc.), Čekija (55,2 proc.), Slovakija (52,2 proc.) ir Vengrija (45,6 proc.).
Šioje statistikoje nefigūruoja dešimtoji valstybė kandidatė Kipras, kadangi čia stojimo sutartims visais balsasi pritarė šalies parlamentas.
Naujosios valstybės kandidatės į 15 ES narių būrį įsitrauks 2004 metų gegužės 1 dieną.
ELTA
