Albertas ONIŪNAS
Neseniai paskelbta, kad Strasbūro Žmogaus Teisų Teismas patenkino ekspremjero Adolfo Šleževičiaus ieškinį prieš Lietuvos valstybę. Priteista 100 000 litų, iš kurių tik 30 000 teks pačiam A. Šleževičiui, o likusi dalis - jo advokatui K. Motiekai. Pripažinta, kad buvo pažeista piliečio teisė į teismą per pagrįstus laiko terminus. Teismai ir prokuratūros A. Šleževičiaus bylą tempė penketą metų, kol galiausiai nutraukė. Tai jau septintoji byla, kai tarptautinis teismas pripažįsta pažeistas Lietuvos piliečių teises ir priteisia didesnę ar mažesnę kompensaciją. Iki šiol iš specialaus Teisingumo ministerijos fondo pinigai jau išmokėti šešiems asmenims: praėjusių metų kovo 13 dieną - panevėžiečiui S. Raišeliui (12 000 litų), rugpjūčio 28 - panevėžietei J. Jėčienei (100 000 litų), spalio 30 dieną - kaunietei Ramutei Daktarienei (10 354,22 lito), spalio 31 dieną - plungiškiui A. Grausliui (63 000 litų), lapkričio 14 dieną - klaipėdiečiui A. Graužiniui (5 000 litų), šių metų liepos 24 dieną - J. Valašinui (7 693,87 lito). Tokius duomenis "Akistatai" pateikė Teisingumo viceministras Gintaras Švedas. Beje, mūsų valstybė dažniausiai arogantiškai atmeta siūlymus susitarti iki teisminio nagrinėjimo. Štai A. Šleževičius pageidavo, kad būtų paskelbtos visų jo bylą tyrusių prokurorų pavardės. H. Daktaras norėjo, kad Lietuva oficialiai pripažintų pažeidusi jo teises. Valstybė, kuriai šiuo atveju atstovauja G. Švedas, tokius pageidavimus atmetė.
"Prevencinis" - tik vienas
Pirmasis laimėtojų prieš valstybę gretose atsidūrė panevėžietis Sigitas Raišelis. Jis yra pirmas ir paskutinis, kuris apskundė Strasbūro Teismui prevencinį sulaikymą. Beje, šiuo atveju nelaikoma, kad Lietuva pralaimėjo, nes valstybė sutiko derėtis su S. Raišeliu ir jam sumokėta suma yra šių derybų rezultatas. Prieš kelerius metus buvo laikoma, kad S. Raišelis yra organizuotos nusikalstamos gaujos narys, todėl pagal tuo metu galiojusį Prevencinio sulaikymo įstatymą buvo uždarytas už grotų dviem mėnesiams. Tokių sulaikymų Lietuvoje buvo daugybė, todėl laimė, kad Žmogaus teisių teismas nagrinėja tik tas bylas, kuriose skundas paduotas ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo galutinio Lietuvos teismų sprendimo. Todėl dabar jau niekas nebegalės laimėti šiuo klausimu - Prevencinio sulaikymo įstatymas pakeistas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu jau prieš trejetą metų. Daug vėliau H. Daktaro advokatas Vytautas Sviderskis apgailestavo, kad anksčiau nepakankamai gerai išmanė Žmogaus teisių teismo kompetenciją ir laiku neapskundė H. Daktaro sulaikymo prevencine tvarka.
Dvikovą pralošė abu
Panevėžio verslininkas Juozas Jėčius bylą prieš Lietuvą laimėjo jau po mirties. Todėl pinigai buvo išmokėti jo našlei. Istorija prasidėjo nuo to, kai 1994 metais Panevėžyje buvo pavogtas J. Jėčiaus mersedesas. Netrukus nustatyta, kad tai padarė telšiškis A. Petreikis. Panevėžio policininkai parsivežė A. Petreikį iš Telšių, tačiau tą patį vakarą perdavė jį suinteresuotiems asmenims. Pastarieji, ketindami išgauti informaciją apie automobilį, A. Petreikį žiauriai sumušė, o vėliau sugrąžino policijon. Po poros dienų telšietis mirė. Nuo pat pradžių buvo įtariama, kad telšiečio sumušimą organizavo verslininkas J. Jėčius, tačiau įrodymų prieš jį nebuvo, todėl nuteisti buvo tiktai policininkai, perdavę A. Petreikį suinteresuotiems asmenims. Praėjus nemažam laiko tarpui byla susidomėjo Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vadovas Gintautas Sereika. Jis buvo pasiryžęs įrodyti, kad J. Jėčius yra kaltas nusikaltimo organizavimu, tad jį suėmė. Verslininkas praleido už grotų 15 mėnesių, ten prarado daug sveikatos, susirgo nepagydoma liga. Prokurorui G. Sereikai taip ir nepavyko surinkti J. Jėčiaus kaltės įrodymų, jis buvo išteisintas ir paleistas. Tačiau niekas J. Jėčiaus neatsiprašė ir jokios kompensacijos dėl neteisėto įkalinimo nesumokėjo. Todėl jis ir kreipėsi į teismą. Likimas patvarkė savaip - prokuroras G. Sereika prieš porą metų buvo nušautas iki šiol nežinomų nusikaltėlių, o praėjus mėnesiui po prokuroro nužudymo, nuo sunkios ligos mirė J. Jėčius.
Daktaro bet kaip vadinti nevalia
Kauno nusikalstamo pasaulio legenda vadinamas Henrikas Daktaras automatais ginkluoto prokurorų būrio buvo sulaikytas prieš kelerius metus, kai atėjo į prokuratūrą pakviestas pasikalbėti. Pradžioje po sulaikymo buvo kalbama, kad H. Daktaras kaltinamas dainininkės Dž. Butkutės sumušimu. Tačiau vėliau šis kaltinimas žlugo, buvo pateikiama vis naujų, nes nuostata H. Daktaro nebepaleisti laisvėn buvo gelžbetoninė. Galiausiai buvęs skandalingai pagarsėjusios firmos "Agora" apsaugos vadas (dabar - užimantis aukštas pareigas policijoje) Jurijus Milevskis davė parodymus apie tai, kad H. Daktaras tarpininkavo išsiperkant vogtą automobilį. Taip kaunietį pavyko šešeriems metams patupdyti už grotų. Teisėsaugininkai nenurimo ir toliau kūrė garsiajam kauniečiui kaltinimus. Parodymus prieš H. Daktarą davė buvę nusikaltėliai broliai Čepai. Užtai jie iki šiol akylai saugomi policijos kaip itin svarbūs liudytojai. Tačiau bylai pasiekus teismą paaiškėjo, jog Čepų parodymai yra prieštaringi, o kitų įrodymų nėra, todėl bylą teko nutraukti. H. Daktaro advokatai Vytautas Sviderskis ir Ričardas Girdziušas Strasbūro Teismui pateikė devynias nuostatas, pagal kurias, jų manymu, buvo pažeistos kauniečio teisės. Teismas pripažino tik dvi iš jų - Aukščiausiasis Teismas H. Daktaro atžvilgiu nebuvo nešališkas, o prokuroras dar iki teismo pažeidė kauniečio nekaltumo prezumpciją pavadinęs jį nusikaltėliu. Kadangi H. Daktaras piniginės kompensacijos nereikalavo, jam buvo priteista išmokėti tik advokato samdymo išlaidas. Pinigai išmokėti Ramutei Daktarienei, nes jos vyras tuo metu dar buvo bausmės atlikimo vietoje.
Verslininkai sėdi - gamykla žlugo
Plungiškis Algis Grauslys Strasbūre bylinėjosi dėl neteisėto suėmimo, dėl negalėjimo apskųsti suėmimą ir dėl to, kad jo baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta per pagrįstus laiko terminus. Prieš penketą metų vadovaujantiems Plungės "Litodos" darbuotojams (tarp jų ir komercijos direktoriui A. Grausliui) buvo iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami įvairiais ūkiniais nusikaltimais. Sutapimas tai ar ne, bet po šių dalykų "Litoda" visiškai sužlugo ir bankrutavo. Darbininkai badavo dėl neišmokėtų atlyginimų. A. Grauslio byla buvo nagrinėjama Plungės, Skuodo, Kretingos teismuose, tačiau sprendimas ilgai nebuvo priimtas. Iš viso verslininkas buvo kalinamas 324 dienas, iš jų 60 - be teismo sankcijos. Kalėdamas Vilniaus ir Šiaulių tardymo izoliatoriuose bei Klaipėdos areštinėje A. Grauslys susirgo širdies liga, teko trejus metus gydytis. A. Grauslys teigė, kad "Litoda" buvo sužlugdyta, kai 1996 metais buvo įkalintas tuo metu klestėjusios įmonės savininkas ir vadovas Vidmantas Jonika. A. Grausliui prokurorai siūlė suteikti informaciją apie V. Jonikos ryšius su H. Daktaru mainais į laisvę, tačiau A. Grauslys nesutiko. Šių metų vasarą Skuodo rajono teismas pripažino, kad A. Grauslys kaltas, ir, įskaitant kardomąjį kalinimą, nuteisė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Užkardymą taip pat skųs
Anksčiau keturis kartus teistas klaipėdietis Arminas Graužinis yra nekilnojamojo turto agentūros "Jauki pastogė" savininkas. 1997 metais A. Graužinis Klaipėdos rajono apylinkės teismo dėl incidento vienoje uostamiesčio priemiestyje esančioje kavinėje buvo nuteistas metams ir keturiems mėnesiams laisvės atėmimo. Jis tada trenkė į veidą kavinės savininkui. Iš pradžių A. Graužinis kaltintas reketu ir 8 mėnesius buvo suimtas, tačiau vėliau įrodytas tik chuliganizmo atvejis. A. Graužinis savo peticijoje Žmogaus Teisių Teismui paties teismo nuosprendžio neskundė, o apeliavo į tai, kad buvo pažeista jo teisė apskųsti suėmimą. Dabar tokią teisę jau turi visi suimtieji ir aktyviai ja naudojasi. A. Graužinis sakosi esąs uostamiesčio nusikaltėlių lyderiu laikomo Sigito Gaidjurgio vaikystės draugas. Jis S. Gaidjurgį buvo netgi įdarbinęs savo agentūroje. Tuo tarpu policijos taikomi apribojimai, numatyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme, draudė jam bendrauti su savo pavaldiniu. A. Graužinis laiko tokią situaciją absurdiška ir dėl to taip pat ketina kreiptis į Strasbūrą.
Nuogas prieš moterį
Ne per didžiausią sumą prisiteisė ir Juozas Valašinas, kuris už ginklų grobimą buvo gavęs 10 metų laisvės atėmimo. Atlikdamas bausmę Pravieniškių sustiprinto režimo kolonijoje, J. Valašinas tapo organizacijos, kovojančios už kalinių teises, "Tikslas" pirmininku. Šios organizacijos nuopelnai iš esmės yra buitinių kalinių gyvenimo sąlygų pagerėjimas. J. Valašinas Strasbūrui skundėsi dėl pačių įvairiausių priežasčių, tačiau teismas pripažino nagrinėtinomis tik dvi - korespondencijos slaptumo pažeidimas ir žeminantis elgesys. Pagal anksčiau galiojusius įstatymus kalinių laiškai buvo skaitomi, dabar cenzūra jau panaikinta. O žeminantis elgesys - J. Valašinui teko išsirengti nuogam, nes jam buvo atliekama asmens krata, o tuo metu kambaryje buvo ir kolonijos administracijos darbuotoja.
Nagrinėjamos ne visos peticijos
Strasbūro Teismas nagrinėja anaiptol ne visus Lietuvos piliečių skundus, todėl reikia žinoti, kad bylos turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pirma, žmogus ar organizacija turi būti praėję visas galimas instancijas Lietuvoje - apylinkės, apygardos, Apeliacinį, Aukščiausiąjį teismus. Antra, galima kreiptis, jei baudžiamojoje byloje yra klaidų, tardymo metu buvo vartojamas smurtas ar įrodymai išgaunami neteisėtomis priemonėmis. Trečia, jei pažeidžiamos žmogaus asmeninio gyvenimo, būsto neliečiamumo, susirašinėjimo slaptumo teisės. Ketvirta, ginant žmogaus sąžinės, orumo, tikėjimo, minties teises. Penkta, kai reikia gintis nuo priverstinės nacionalizacijos ar faktinio turto užgrobimo.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad paduodant peticiją nuo paskutinio teismo sprendimo turi būti praėję ne daugiau nei 6 mėnesiai. Žmogus, ateidamas pas advokatą, turi turėti visų teismų nuosprendžių ar nutarčių originalus ir kopijas. Originalai bus siunčiami į Strasbūrą, o kopijos liks advokatui. Žmogus gali tikėtis ne tik moralinio teisingumo atstatymo, bet ir piniginės kompensacijos, tačiau reikia turėti dokumentus, įrodančius, kokie nuostoliai patirti. Jei teismas peticiją priima nagrinėti, tai skiriamas laikotarpis, per kurį žmogus ir valstybė gali susitarti. Kai susitarimo nėra, byla nagrinėjama. Jei žmogus yra bedarbis ar pensininkas ir tai įrodo, advokato paslaugas apmoka teismas.
Iki šių metų pabaigos Strasbūre gali būti išnagrinėtos dar 6 lietuvių bylos. Dėl 14 bylų Lietuvos Vyriausybei yra pateikti klausimai. Tarp šiuo metu besibylinėjančių su Lietuva yra verslininkas Arvydas Stašaitis, klaipėdietis Sigitas Gaidjurgis, kaunietis Vidmantas Siaurusevičius, buvęs ministras A. Butkevičius. Nuo 1995 metų, kai teismas pradėjo savo darbą, daugiau kaip 300 Lietuvos piliečių skundai nepriimti. Dėl panašaus skaičiaus peticijų vyksta susirašinėjimas tarp pareiškėjų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, kad būtų pateikti visi reikalingi dokumentai.
