Po įstojimo į Europos Sąjungą (ES) ramesnis ir saugesnis tapo lietuvių gyvenimas svečioje šalyje. Legalus statusas apsaugo nuo savų ir kitataučių išnaudojimo.
Kadenciją baigiantis Lietuvos policijos atašė Ispanijoje Eugenijus Ušinskas interviu LŽ pasakojo, kad lietuviškas vardas tariamas anaiptol ne vien su baime.
- Prieš Ispanijoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą pasirodė reklama, kurioje lietuvis "gezas" postringauja, kad visa Ispanija bijo šalyje dirbančių 6 jo draugų, tad atvykę 12 aukštų krepšininkų neturės jokių problemų sudoroti konkurentus. Kiek tikras toks lietuvių įvaizdis?
- Reklama toks dalykas, bet nebūtinai ji turi daug bendro su tikrove. Galiu drąsiai pasakyti, kad lietuviai "pagados" negadina. Prieš 5-7 metus kokioje nors Almerijos provincijoje jie galvas kėlė, bet tai jau praeitis. Apskritai svetimšalio įvaizdis gali būti siejamas su kriminalais, nes statistika rodo, kad daugiau nei 30 proc. nusikaltimų padaro imigrantai. Tačiau lietuviai, kurių tėra apie 30 tūkst., net jei ir daugiau, paskęsta šalyje, kur apie 40 mln. gyventojų. Tarp nusikaltėlių kur kas labiau pasižymi rumunai, marokiečiai arba atvykėliai iš Pietų Amerikos. Nacionalinėje spaudoje lietuvių vardui nesuteikiama vieta.
Smerkia savi
- O kaip vietinėje spaudoje? Ji juk irgi stipriai formuoja nuomonę lietuvių gyvenamuose regionuose.
- Žinoma, kad pasitaiko pranešimų vietinėje Valencijos, Mursijos, Andalūzijos spaudoje. Bet kitą dieną žodį "lituanos" pakeičia "kolumbianos" arba rumunai. Dėl lietuvių niekada nereikėjo reaguoti centrinės valdžios lygiu. O štai dėl praėjusią vasarą Katalonijoje siautėjusių, žmones plėšusių rumunų gaujų, kurių darbelius kiekvieną dieną aprašinėjo spauda, vidaus reikalų ministras sudarė komisiją, rengė atitinkamus reagavimo planus. Mes patys dažnai perspaudžiame kurdami blogą savo įvaizdį. Paskaičius Lietuvos spaudą tikrai susidaro įspūdis, kad Ispanijoje vien sužvėrėję lietuviai. Ir vertinimas labai skiriasi. Kad būtų galima palyginti, papasakosiu dvi istorijas.
Neseniai pora jaunų ispanų Rygoje išniekino Latvijos vėliavą ir buvo sulaikyti. Vietinė ir nacionalinė ispanų spauda visaip gailėjo savo tautiečių, į savo kaimus jie grįžo vos ne kaip didvyriai, atkentėję neįmanomas kančias už palyginti menką nusikaltimą.
Ispanė, sulaikyta už narkotikus, skundėsi, kad ja pasinaudojo. Visi jos irgi gailėjo, moteris nedingo iš televizijos ekranų, o grįžusi į gimtinę tapo žvaigžde, fotografavosi žurnalams. Nesakau, kad tai gerai, bet lietuvių reagavimo būdas mane gąsdina. Kai Ispanijoje įvyko graudus įvykis - policininkas nušovė per šeimyninį konfliktą įsismarkavusį klaipėdietį, pašiurpau pasiskaitęs komentarus lietuviškuose tinklalapiuose. Visi žinome, kad ginklą policininkas gali panaudoti tik pačiu kraštutiniausiu atveju, o dauguma lietuvių komentarų buvo "taip jam ir reikia".
Padėjo legalizacija
- Minėjote, kad buvo laikas, kai nusikaltėliai lietuviai kėlė galvas. Kas atsitiko? Kodėl jie aprimo?
- Nuo 2004 metų gegužės, kai lietuviai be apribojimų gali dirbti Ispanijoje, padėtis pasikeitė. Mūsiškiai nebetampa kitų ir savų reketo aukomis. Legalaus darbo galimybės atvėrė kelius užsiimti ne vien juodu darbu - skinti apelsinus ir pomidorus. Žmonės kuria savo įmones, atidaro kavines. Galiu pasakyti, kad yra gerasis lietuvių įvaizdis, artimesnis statybininkui. Nekantrūs ispanai vertina lietuvių kruopštumą. Štai vieno Almerijos provincijos miestelio centrinėje aikštėje fontaną iš marmuro pastatė lietuvių įmonė. Taip pat svarbus lietuvių ir ispanų policijos įdirbis. Pavyzdžiui, anksčiau lietuviai garsėjo platindami padirbtus eurus. Bet viskas aprimo atradus ten ir Lietuvoje didelius pinigų spausdinimo fabrikus.
Mašinos ir narkotikai
- Kokie vyrauja nusikaltimai, kuriuos įvykdo mūsų piliečiai?
- Turtiniai nusikaltimai. Mūsiškiai pasižymi automobilių vagystėmis, kur reikia turėti galvą ant pečių. Prieš 2 metus buvo išaiškinta tokia kauniečių gauja. Įgijusi stažą Vokietijoje, ėmė vogti vilkikus Valencijos regione. Susikūrė struktūrą, turėjo kur atvaryti mašinas perdirbti. Specialistai keisdavo numerius, perdažydavo, perdarydavo. Toliau didžiulės mašinos keliavo į Rusiją. Neniekinu marokiečių, bet nusikaltimų statistika rodo, kad tokie nusikaltimai jiems neįkandami. Mūsiškiai išmokę iš kitų gana sėkmingai darbavosi elektroninių nusikaltimų srityje, sugebėdavo pavogti bankų kortelių duomenis ir tuštinti sąskaitas.
- O narkotikų verslas?
-Šioje srityje lietuviai veikia įsijungę į bendrą sistemą. Iš marokiečių nupirktas hašišas keliauja per Europą. Lietuvoje rinka nėra tokia didelė, tad dažniausiai siuntiniai keliauja toliau. Kitas lietuvių veiklos baras - heroino ir kokaino gabenimas iš Pietų Amerikos. Madrido tarptautinis oro uostas yra pagrindiniai Lotynų Amerikos vartai į Europą. Tame oro uoste beveik su siuntiniais kas mėnesį įkliūva po vieną du lietuvius. Neseniai vieną moterį, berods, tauragiškę, sulaikė. Vyksta tyrimas, bando vargšė naiviai išsisukti. Yra ir atgalinis ryšys, kai iš Lietuvos fabrikėlių atkeliauja sintetiniai narkotikai, bet apie tai plačiau kalbėti negaliu.
Motinų skambučiai
- Kokių kreipimųsi sulaukiate iš Lietuvos dėl esančiųjų Ispanijoje?
- Įvairiausių. Esame dešimtis Lietuvoje ieškomų nusikaltėlių parvežę su antrankiais. Vienas žymiausių laimikių - "Tulpinių" gaujos narys Darius Blinkevičius. Vis dar ieškoma čia besislapstančių lietuvių. Yra ir labai skambių vardų, bet negaliu jų atskleisti. Esu prailginta Lietuvos policijos ranka. Dažnai sulaukiu tiesioginių skambučių iš kolegų Lietuvoje. Buvo nemažai atvejų, kai reikėjo veikti nedelsiant, o per centrines įstaigas, formaliaisiais keliais viskas būtų per daug užsitęsę. Vasaros pradžioje teko pagelbėti Panevėžio miesto policijos komisariatui. Jis sulaukė panevėžietės kreipimosi, kad Valencijoje pagrobta jos dukra, už išlaisvinimą pagrobėjai lietuviai reikalauja išpirkos. Ispanai buvo geranoriški ir per dvi dienas išaiškinome įtariamuosius, suradome dukrą. Vėliau paaiškėjo, kad auka veikė išvien su pagrobėjais, siekė išsunkti pinigėlius iš motinos ir kitų giminaičių.
Smurtauja šeimoje, bet ne gatvėje
- Dėl kokių tarpusavio konfliktų į policijos akiratį patenka mūsų tautiečiai?
- Smurtas šeimoje. Tiesa, ir patys ispanai būdami karšto būdo dažnai paleidžia kumščius į darbą. Ispanijoje nutarta su tuo kovoti. Dabar dažnai pritaikomas nutolinimas nuo antrosios pusės. Teisėjas gali smurtautojui paskirti draudimą kurį laiką prisiartinti prie sutuoktinės ar sugyventinės. Jei pažeidi tą 500 metrų ribą, keliauji porai parų į kalėjimą. Lietuviai irgi pakliūva į tokias situacijas. Kartais tragedijos pavirsta farsu. Moterys iš pradžių pasiskundžia, o paskui skuba pas mus verkdamos, kad vyras atsidūrė už grotų, nors ji jau ir leidžia jam prisiartinti.
Traukia namai
- Kaip mūsiškiai vertina kitokį gyvenimo būdą?
- Lietuvaitės susižavi. Dažnai girdžiu, kad ispanai geriausi, jų kalba gražiausia, jei Homeras būtų gyvas, tik ta kalba būtų rašęs.
- Negaila bus palikti Ispanijos?
- Kad jau Lietuvos man ilgu. Esu skaitęs žymių diplomatų atsiminimų, kur būdavo pabrėžiama, kad 5 metai yra riba, kiek galima būti svečioje šalyje. Jei užsibūni ilgiau, pradedi jau dirbti tai šaliai, o ne tėvynei. Ispanija - unikali šalis, bet niekada nesakysiu, kad jai priklausau, kad neįdomūs man kiti kraštai.
