Labai mėgsta pagurkšnoti Lietuva: ir progai esant, ir be progos. Dažniau be saiko nei su saiku. Ką jau kalbėti apie savaitgalius. Jau nesistebime, kad geria medikai, pedagogai, policininkai, aukšto rango valdininkai ir net... kai kurie dvasininkai. Galbūt taip sparčiai alkoholizmo bacilos plinta dėl to, kad alkoholis brukamas kiekvienoje parduotuvėje, kioskelyje, kavinėje. Tik pirk ir užsprink abejotinos vertės degtine, gal netgi pilstuku. Moterims ir merginoms siūlomas įvairiaspalvis dažytas vandenėlis, sidru ar miksu vadinamas. O kur dar alaus dvilitriniai "bambaliai", pūpsantys kiekvienoje menkiausioje maisto prekių parduotuvėlėje, dažniau primenantys spirituotą birzgalą, kuris ne pralinksmina, o tik protą sumaišo!
Kai vieno pažįstamo, buvusio pedagogo, paklausiau, kodėl jis dažnai išgėrinėja, išgirdau: "Taip ginuosi nuo įkyrėjusios politikos, kasdienybės rutinos, nepilnavertiškumo, depresijos... Pagal specialybę darbo negaunu, tai ką daryti?" Panašiai galėtų pasiteisinti ir kiti: medikas išgeria, kad bent trumpam užmirštų vaistų kvapą, įkyrių pacientų eiles, literatas - kad niekas nespausdina jo kūrybos, sodietis - kad jo nepatenkina mažos pieno ir grūdų supirkimo kainos... O kur dar nenusisekusio verslo pasekmės, konfliktinės situacijos šeimose, nelaiminga meilė, neištikimybė, skyrybos? Priežasčių labai daug, kurios ir pažadina norą imti į rankas stiklelį.
Tačiau ką bekalbėti apie žemiausio socialinio sluoksnio žmones, kai pats valdžios elitas televizijos ekranuose viešai demonstruoja savo "balius". Kur tik būrelis tautos išrinktųjų - ten ir vaišės. O juk visa tai mato ir nepilnamečiai.
Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 180 straipsnis numato atsakomybę už alkoholinių gėrimų pirkimą ar kitokį perdavimą nepilnamečiui vartoti, tačiau ar suaugusieji dėdės to paiso? Duoda nepilnametis pinigų, ir butelis svaigalų jo kišenėje. (Nereti atvejai, kai suaugusieji su nepilnamečiais ir kartu vaišinasi).
Ir dar. Kaimo turizmo sodybų šeimininkai labai stengiasi, kad jiems būtų laisvai leista gaminti naminę degtinę. Atseit ja pamalonintų užsienio svečius, padidėtų verslo pajamos... Bet juk tai atsivertų nauji legalūs alkoholizmo akivarai... Man atrodo, jog Vyriausybė gerai pasielgė nepritarusi Alkoholio kontrolės pataisoms, kuriomis buvo siekta įteisinti naminių alkoholinių gėrimų gamybą. Juk lietuvių tauta jau ir taip vos netapusi "alkonaute", nes naminės degtinės gamyba (ypač provincijoje) ir be valdžios leidimo kuo puikiausiai klesti.
Baigiant šį straipsnį, man, kaip satyrikui, gimė tokios eilutės: "Sako, gerti negerai, bet geriu aš tyčia, nes gurkšnoja daktarai ir tarnai bažnyčių. Nors girtuoklius smerks ir bars - jie negert negali. Lietuvaičiai visad gers, kol tik plaks širdelės".
Kęstutis Astrauskas, Raseinių r.
