24 metų Aurelija Laurušonytė teigia, kad kalbų mokymasis ir kelionės - maloniausi dalykai, kurie praplečia žmogaus akiratį, taip pat padeda pažinti pasaulį.
Ispanų kalbą Aurelija pradėjo mokytis savarankiškai dar 10 klasėje. Baigusi Telšių Germanto vidurinę mokyklą, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo bakalauro laipsnį. Kaip ji prisipažino, jau pirmame kurse įsitraukė į Lotynų Amerikos valstybių analizę. Domino viskas: nestabilios politinės sistemos, fragmentuotos visuomenės problemos, savita ir įdomi kultūra. Tad ir toliau pasirinkusi Lotynų Amerikos tyrimų specializaciją įstojo į Lyginamosios politikos magistro programą. Studijuodama Ispanijoje, mergina detaliai aprašinėja savo įspūdžius ir siunčia ilgus laiškus artimiesiems, draugams į Lietuvą. Mūsų bendradarbė Giedra Akavickienė Aurelijai uždavė kelis klausimus.
- Ką ispanai žino apie Lietuvą?
- Nuėjau į paskaitas, kurios pagal skelbimą ant auditorijos durų turėjo prasidėti kovo 20 dieną. Pasirodo, jos prasidėjo vasario 20-ąją. Pabuvus ilgiau, čia jau tokie netikėtumai nebestebina... Regis, ir dėstytojas nenustebo, o tik apsidžiaugė mane pamatęs, nes paskaitas, be manęs, lanko dar dvi ispanės - visoje auditorijoje esame tik trys studentės. Labiausiai nustebino, kad pasakius, jog esu iš "Lituania", jis perklausė, ar iš Lietuvos, ir paaiškino ispanėms, kad tai lietuviškas mano šalies vardas. Pasirodo, dėstytojas buvo Lietuvoje 1990 metų pradžioje. Tad apie pusę valandos kalbėjome apie Lietuvą. Išklausėme paskaitą apie lietuvių kalbos sudėtingumą ir senumą, LDK, didžiausią Lietuvos nelaimę - sovietinę okupaciją (čia dėstytojo vertinimas), prisiminimus apie Kauną, Vilnių, pilį ežero viduryje, kuri esanti kaip iš sapno, tango su Argentinos lietuve, kuri dėsto Lietuvoje ispanų kalbą... Buvau sužavėta. Dar nesutikau Ispanijoje žmogaus, kuris apie Lietuvą žinotų daugiau nei šis profesorius.
Ispanų kursuose gavau užduotį parengti prezentaciją su kitais studentais. Kiekvienas turėjome pakalbėti apie savo valstybę. Mūsų grupės tema buvo sportas. Tad pasiruošiau kalbėti apie krepšinį ir Arvydą Sabonį. Keisčiausia, kad A.Sabonį žino daug kas, tik iki šiol nežinojo, kad jis lietuvis... Užtat dabar jaučiasi visi kalti ir kai tik kas daro kokią prezentaciją apie švietimo sistemą, tradicinius valgius, jaunimo laisvalaikį ar kita tema, visada pasiteirauja - "O kaip Lietuvoje?" Abejoju, ar dauguma jų žino mano vardą, nes visada kreipiasi "Lietuva". Tad darbuojuosi čia intensyviai kaip kultūros atašė.
- Papasakok apie savo universitetą.
- Alkala de Henareso universitetas yra vienas seniausių Ispanijoje ir Europoje. 1293 metais čia buvo įkurta dvasininkų mokykla, o 1499 metais ji oficialiai buvo pavadinta universitetu ir tapo vienu iš pagrindinių akademinių centrų Ispanijoje.
Universitetas skiria Servanteso premiją, kurią kasmet įteikia Ispanijos karališkosios šeimos narys. Tai didžiausia šventė miestelyje.
Egzaminai kitados čia vykdavo gana įdomiai. Studentas įeidavo pro duris ir jį pasitikdavo "dėdės". "Dėdė angelas" užduodavo lengvą klausimą, o "dėdė velnias" sugalvodavo ką nors painaus ir klaidinančio. Praėjęs pirmą etapą, studentas atsidurdavo vienas prieš kitus studentus ir turėdavo ramiai iškęsti jų įžeidinėjimus, patyčias. Čia tarsi valios ir savikontrolės testas. Paskutinis etapas buvo pats sunkiausias ir rimčiausias - kiekvienas universiteto dėstytojas turėjo teisę užduoti po vieną klausimą iš visų mokslo metų kursų. Jei įveikdavai visus šiuos tris etapus, išlaikydavai egzaminą.
- Kuo ypatingas Alkala de Henareso miestelis?
- Jame gali atrasti net tris kultūras: katalikiškąją, žydiškąją ir arabiškąją. Šalia miestelio yra kalnai su arabiškos pilies griuvėsiais. Miestelyje yra nuostabi maža mečetė, Servanteso namai (turistams sakoma, kad jis čia gimė, tačiau iš tikrųjų taip ir nežinoma, kuriame name tiksliai), vienuolynas, parkai ir istorinis miesto centras.
"Calle Mayor" - Didžioji gatvė) - pagrindinė gatvė senamiestyje. Kai ja vaikštinėju, jaučiuosi kaip sugrįžusi keliais amžiais atgal. Nežinau, kaip lietuviškai vadinasi "koridoriai" po namais, bet jie labai jaukūs. Pirmuosiuose namų aukštuose įsikūrusios mažos parduotuvės, restoranai, barai (Ispanijoje palankios sąlygos smulkiajam verslui, tai gali rasti visokių egzotiškų vietų). Šioje gatvėje ir yra Servanteso namas ir muziejus. Prie įėjimo gali pasėdėti ant suoliuko su Sanču Panču ir don Kichotu. Servanteso aikštės viduryje stovi Servanteso statula. Tai pagrindinė jaunimo susitikimo vieta. Aikštėje yra bažnytėlė ir Filosofijos ir kalbų fakultetas. Tad mokausi pačiame miestelio centre.
Aurelija (kairėje) su kambarioke itale Chiara.
Alcala Henares universitetas. isp1
Pagrindinė gatvė senamiestyje. isp2
Servanteso aikštė. isp3
Tipiškas ispaniškas vidinis kiemelis. isp4
