Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Rugsėjo pabaigoje Panevėžio rajono Naujikų kapinaitėse, esančiose vos už trijų kilometrų nuo namų, amžino poilsio atgulė Paliūniškio gyventoja Rita Kripkauskaitė. Gimtadienio išvakarėse (Rita gimė 1975 metų rugsėjo 17 dieną) nužudyta mergina pastaruoju metu gyveno ir mokėsi Pietų Vokietijoje, Pfortcheimo mieste. Ji buvo užklupta savo darbo vietoje - bendrovėje "Bader". Čia Rita Kripkauskaitė dvi dienas per savaitę atlikinėjo praktiką. Tai buvo paskutinioji jos praktikos diena. Vokietis A. Atefanas (24 m.), irgi tos pačios firmos darbuotojas, Ritą mirtinai subadė japonų samurajų kardu, kurį į administracines patalpas, į Ritos Kripkauskaitės darbo kabinetą, atsinešė susivyniojęs į skudurą... Nuo pakvaišėlio rankose atsidūrusio pavojingo ginklo tuo pat metu nukentėjo dar trys Ritos bendradarbės (joms mirtinų sužalojimų pavyko išvengti). Tada žudikas kardą nukreipė į save - susižalojo abi rankas. Skubiai atvykę policijos pareigūnai jį aptiko tualete, besiruošiantį persipjauti venas. Manoma, kad pakvaišėlis tik inscenizavo bandymą nusižudyti, nes jei būtų tikrai norėjęs tai padaryti, turėjo tam visas galimybes...
Jautėsi saugi, bet...
Po žiauraus išpuolio ilgai negalėjo atsitokėti ir jo liudytojai, ir apie netikėtą Ritos žūtį sužinoję ten pat gyvenantys jos draugai. Kaip vėliau buvo išplatinta vietos spaudos leidiniuose, pareigūnų apklausiamas A. Atefanas prasitarė kardo griebęsis ir dailią lietuvaitę nužudęs dėl to, kad ši neva atstūmusi jo meilę...
Apie dukters ir sesutės žūtį Paliūniškyje gyvenantys Kripkauskai sužinojo iš Vokietijoje gyvenančių Ritos draugų - šie baisią žinią perdavė telefonu. Nei tėvai, nei brolis tuo negalėjo patikėti, manė, kad įvykęs kažkoks nesusipratimas. Tačiau susisiekę su Lietuvos ambasada Vokietijoje išgirdo tą patį...
- Nežinau, neįsivaizduoju, kodėl jis atėmė iš mūsų Ritutę, - rydama ašaras, garsiai svarstė nužudytosios motina Gražina Kripkauskienė. - Netikiu ir niekada nepatikėsiu, kad dukra su juo draugavo, o po to atstūmė... Ji man apie save viską atvirai papasakodavo, tačiau apie jokį vyriškį negirdėjau nė užuominų. Žinojau, kad Ritutei rūpėjo tik mokslai...
Tokias motinos mintis esą patvirtina ir tai, jog Ritai tas vyriškis buvo per jaunas, už ją jaunesnis net ketveriais metais, be to, kaip vėliau namiškiai sužinojo raudonplaukis (kas Ritai taip pat buvo ne prieš širdies).
Dailaus veidelio, miniatiūrinio kūno sudėjimo (dukra, anot motinos, tesvėrė 47 kilogramus) Ritutė, jei esą ir rasdavo nuo mokslų ir praktikos laisvą valandėlę, laiko tuščiai neleisdavo - nubėgdavo pas gerą pažįstamą, siuvančią vestuvinius rūbus, ir tuos šventinius apdarus pademonstruodavo...
Anot Gražinos Kripkauskienės, du kartus per metus - Kalėdoms ir vasarą - į namus atostogų sugrįždavusi dukra be galo ilgėjosi tėviškės ir čia likusių namiškių, todėl labai dažnai paskambindavo telefonu, beveik kasdien parašydavo trumpąsias žinutes. Žodžiu, artimieji žinojo vos ne kiekvieną Ritos žingsnį - kaip jai sekasi, kur esanti ir ką veikianti.
Paatostogavusi Lietuvoje, rugpjūčio gale Rita vėl išsiruošė į Vokietiją. Ten dar turėjo pragyventi iki kitų metų gegužės. Tada, baigusi mokslus koledže ir gavusi diplomą (specialybė - vadyba, didmeninė prekyba) žadėjo būtinai sugrįžti į Lietuvą - gyvenimas ir darbas svetur jos esą nė kiek neviliojo. Vasaros pabaigoje išlydėjusi dukrą į užsienį Gražina Kripkauskienė prisipažino su dideliu vidiniu nerimu skaičiavusi dienas, kada ją vėl pamatysianti...
- Aš šiemet kaip niekada anksčiau išgyvenau, kad tik dukrai Vokietijoje nenutiktų kas bloga, - prisiminė Gražina Kripkauskienė, dukrą į Vokietiją išlydėjusi jau penktus metus. - Dukra nuramindavo, kad jaučiasi saugi, kad policija - jei kas - Vokietijoje dirba operatyviai ir profesionaliai...
Iki šio tragiško įvykio Ritos Vokietijoje niekas nebuvo nei išgąsdinęs, nei užpuolęs.
Pasak motinos, Rita puikiai - lyg būtų dvyniai - sutarė su puspenktų metų jaunesniu broliu Mariumi. Išsiilgęs sesės Marius viską mesdavo ir bent du kartus per metus nuvažiuodavo į Vokietiją jos aplankyti.
Gražina Kripkauskienė jau šešti metai sunkiai serga, pastaruosius trejus metus nepakyla iš patalo, tad dukra stengėsi kuo geriau Vokietijoje baigti mokslus ir greičiau atsistoti ant kojų - kad tik galėtų padėti mamytei, kitiems nelengvai besiverčiantiems artimiesiems. Nedidelę invalidumo pensiją gaunančią motiną dukra, beje, paremdavo ir pastaruoju metu - susitaupiusi pinigėlių, gaunamų už praktikos darbus...
Gražinos Kripkauskienės neapleidžia abejonės, ar šis žiaurus įvykis bus tiriamas kruopščiai bei nuodugniai, ar bus nueita lengviausiu keliu - viskas suversta neva be atsako likusiems žudiko jausmams, nelaimingai meilei, ko, giliu moters įsitikinimu, tikrai negalėjo būti.
Gražina Kripkauskienė sakė girdėjusi, kad dukters žudikui bus skiriama psichiatrinė ekspertizė, bus aiškinamasi, ar jis - ne psichikos ligonis. Mūsų turima informacija, A. Atefanas anksčiau yra sirgęs psichikos liga, todėl žiaurus nusikaltėlis teismo sprendimu netrukus gali būti išsiųstas į specialiosios paskirties gydymo įstaigą.
- O Ritutės mums jau niekas nesugrąžins, - iš motinos lūpų be perstojo liejosi tyli rauda. - Liko tik nuotraukos ir sudužusios viltys... Ir tuštuma širdy...
Mylimąją nušovė, o pats pasikorė
Pernai vasarą panaši tragedija sujaukė ir alytiškių Valūnų gyvenimą: birželio viduryje jie gavo žinią, kad nužudyta Italijoje, Sardinijos saloje, legaliai gyvenusi ir dirbusi Valūnų dukra Vilma (36 m.). Kaip netrukus paaiškėjo, ją savo viloje iš legaliai laikyto pusiau automatinio šautuvo nušovė šešiasdešimtmetis sugyventinis Francas Sassi. Iškart po beprotiško žingsnio vyriškis ant lubų sijos prisitvirtino virvę ir pasikorė...
Per tyrimą buvo nustatyta, kad puikiai atrodžiusią, kone dvigubai jaunesnę svetimšalę draugę italas nušovė iš pavydo, nes sužinojo, kad Vilma jį ruošiasi palikti (moteris jau buvo susikrovusi lagaminus grįžti į Lietuvą). Šią sugyventinių porą pažinojusiųjų teigimu, italas visais būdais Vilmą įkalbinėjo pasilikti su juo ir tragedijai ryžosi tik galutinai įsitikinęs, kad draugė jau prarasta...
Vilma į Italiją dirbti išvažiavo 2001-aisiais. Savo sūnelį Tomą (tuo metu jam buvo 13 metų) moteris paliko prižiūrėti močiutei, savo motinai (vaiko tėvas, su kuriuo Vilma buvo seniai išsituokusi, tuo metu jau gyveno JAV).
Nuolat su dukterimi susiskambindavusi telefonu Ona Valūnienė labai sunerimo, kai kelias dienas iš eilės Vilma į skambučius neatsiliepė. Sužinojusi, kad į Italiją ruošiasi vykti gera Vilmos draugė, O. Valūnienė paprašė jos dukterį kuo skubiau surasti ir pranešti, ar šiai nenutikę kas bloga. Vos nuvykusi į Italiją draugė laikraščiuose perskaitė apie ką tik nutikusią kraupią tragediją...
Vilmos Valūnaitės palaikus tėvai parsigabeno į Lietuvą. Anot dalyvavusiųjų Vilmos laidotuvėse, prie kapo duobės staiga pakilo tokia audra, užėjo toks lietus, kad sunku buvo išstovėti... Rodės, ir gamta protestavo prieš tokią tragišką jaunos lietuvaitės gyvenimo baigtį...
Vilmos sūnelį iki šiol globoja seneliai. Kaip minėjo Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė L. Žemaitaitienė, Tomukas artimai bendrauja ir su savo tėveliu, kuris vis dar Amerikoje. Grįžęs į Lietuvą tėtis žada sūnų pasiimti...
Lietuvaitė - meksikiečio auka
Praėjus keliems mėnesiams po alytiškės žūties Lietuvą pasiekė dar viena šiurpi nelaimingos meilės atomazga - Čikagos priemiestyje Libertivilyje, nuomojamame bute, buvo rasta pasmaugta panevėžietė Indrė Garbauskaitė (22 m.).
Indrė, baigusi tris Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto kursus, į užatlantę išvyko su kurso drauge. Ten įsidarbino, įstojo į koledžą, vėliau planavo mokslus tęsti Čikagos katalikiškajame universitete.
Kaip anuomet pasakojo kartu nuomojamame bute gyvenusi jos draugė, Indrė kurį laiką draugavo su dešimčia metų vyresniu meksikiečių kilmės Čikagos gyventoju Robertu Varga, tačiau vėliau ėmė nesutarti, galiausiai pareiškė nutraukianti su juo visus ryšius. Tai vyriškį labai įžeidė. Jis prisipažino, kad per trumpą laiką vis nepavyksta susirasti panelės - visos jį paliekančios...
Atvažiavęs dar kartą pasiaiškinti tarpusavio santykių, kerštingai nusiteikęs meksikietis galutinai prarado viltis lietuvaitę susigrąžinti ir padarė neatitaisomą klaidą - Indrę pasmaugė. Siekdamas paslėpti nusikaltimo pėdsakus, jos kūną nunešė į vonią, prileido vandens ir išmovė pro duris... Tačiau specialistai nustatė, kad mergina - ne nuskendusi, o pasmaugta.
Sučiuptas pareigūnų Robertas Varga pateikė alibi: tuo metu, kai buvo nužudyta lietuvė, jis esą laiką leidęs su prostitutėmis, o po to nuėjęs į kiną. Tik prispaustas įrodymų vyriškis prisipažino savo buvusią draugę nužudęs iš pykčio, kad ši jį atstūmusi.
Nuo pavydaus meksikiečio Abelio Roso rankos Niujorke žuvo ir Jūratė (32 m.) bei Rimgaudas (31 m.) Dainiai. Už šį nusikaltimą žudikas buvo nuteistas mirties bausme...
Tie patys pavojai tyko ir užsienyje, ir Lietuvoje
Ar buvo įmanoma ką tik aprašytų tragedijų išvengti? Panašios tragedijos moteris gali ištikti tiek užsienyje, tiek namuose.
Šįkart labiau domina užsieniečių padaryti nusikaltimai. Deja, anot URM antrojo sekretoriaus Regimanto Gecevičiaus, niekas negali tiksliai pasakyti, kiek iš Lietuvos į užsienį gyventi, mokytis ar dirbti išvykusių moterų ar merginų tampa meilės be atsako aukomis. Užsienio reikalų ministerija gauna tik bendrą informaciją apie žuvusiuosius, neišskiriant, ar tai buvo eismo įvykių, ar nelaimingų atsitikimų, ar ligos, ar smurtinių nusikaltimų padariniai.
Policijos departamento Informacijos centro tarnyboje sužinojome, jog vien šiemet užsienyje žuvo per 100 Lietuvos piliečių. Dalis jų, be abejo, įsimylėjėlių aukos...
Ir vis dėlto, ko į užsienį išvykstančioms moterims ir merginoms svečiose šalyse reikėtų pasisaugoti? Anot Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro projektų koordinatorės Rasos Erentaitės, kiekviena į užsienį dirbti ar mokytis susiruošusi lietuvaitė turėtų nepamiršti dailiosios lyties atstoves tykančių pavojų.
Kaip žinia, lietuvaitės užsienio šalyse yra vertinamos, vis daugiau užsienio piliečių pareiškia norą susirasti gyvenimo draugę lietuvę. Tas pat ir užsienyje - vyriškių akys negali nepastebėti dailių, grakščių lietuvaičių... Lietuvoje nepripratintos prie gausių komplimentų, dėmesingumo, užsienyje lietuvaitės pasijunta tarsi devintame danguje. Tačiau niekam ne paslaptis ir tai, jog komplimentais gausiai besižarstantys, greitai įsimylintys, dovanomis savo mylimųjų širdis bandantys pavergti vyrai (italai, meksikiečiai, turkai ir t. t.) drauge esti ir beprotiškai pavydūs...
Ne viena užsienyje kurį laiką gyvenusi moteris šių eilučių autorei prisipažino, jog dauguma pietiečių iš tos didelės meilės atrodo kaip "išprotėję vaikai". Jie esą gali sekioti kiekvieną mylimosios žingsnį, be jokio pagrindo įtarinėti neištikimybe, reikalauti pasiaiškinimų ir panašiai.
Kitaip sakant, dauguma užsieniečių, ypač vyresniojo amžiaus, priklausančių turtingųjų luomui, moterį įsivaizduoja kaip savo nuosavybę, su kuria galima elgtis kaip su daiktu - pagal savo tautos papročius, tradicijas ar prietarus. Tokiems vyrams sunku įsivaizduoti, kad patikusi moteris gali atstumti jų meilę, į reiškiamus karštus jausmus neatsakyti tuo pačiu - dėl to dažnas patiria didžiulę psichologinę traumą. Įsimylėjęs vyras bet kokia kaina siekia pavergti jam patikusios moters širdį ir negali susitaikyti su mintimi, kad ji atiteks kitam. Štai ir gimsta kraupaus susidorojimo, kruvino keršto planas...
