Garsusis lakūnas, pasaulio čempionatų nugalėtojas, lietuvių tautos mylimas ir gerbiamas Jurgis Kairys pirmosios savo viešnagės Čikagoje metu apsilankė "Amerikos lietuvio" redakcijoje ir mielai atsakė į žurnalistų klausimus. Šį jo interviu spausdiname šiek tiek sutrumpinę.
- Pirmą kartą lankotės Čikagoje?
- Man taip įdomu tokiame užkampyje sutikti tiek daug lietuvių.
- Turbūt nedaugelis taip galvoja.
- Yra toks anekdotas. Kartą susitiko du žemaičiai Skuode ir šnekasi: "Iš kur tu esi? - Iš Vilniaus. - O, labai toli... - O tu iš kur? - Iš Čikagos. - Tai kiek kilometrų iki jos? - Daugiau kaip aštuoni tūkstančiai... -Visiškas užkampis!".
- Pasakykite, kiek turite lėktuvų? Juk vos ne kiekvienoje šventėje skraidote vis su kitu - kuris iš jų mėgstamiausias?
- Turiu visiems gyvenimo atvejams. Jei laimėtos paskutinės pasaulio "Grand" varžybų serijos, manau, kad padariau daugiau nei galiu, ir būtent su savo konstrukcijos lėktuvu. "Suchoj" gamybos lėktuvai buvo mano kuruojami, mano bandomi, konstruktoriams buvo "plaunamas protas", kad būtų padaryta taip, kaip reikia. Dabar turiu savo konstrukcijos naują lėktuvą, kuris pavadintas japonų merginos vardu "JuKa" (o mums jis panašesnis į paties Jurgio Kairio vardo ir pavardės sutrumpintą variantą - red.). Juo skrendu, kai reikia patikimo lėktuvo. Jo visur nenaudoju, nes tai sudėtingas ir per daug gležnas daiktas, kurį reikia saugoti, tikrinti, kad ir mano galva liktų savo vietoje. Aš, žinoma, labiau saugau save, nei lėktuvą.
Lėktuvas yra gyvas padaras. Jį reikia prižiūrėti, reikia rūpintis jo saugumu, matyti jo technines problemas, trūkumus, turi suprasti, kaip galima juo skraidyti, o kaip negalima. Jei gyvenimo tikslas yra daryti tokias figūras, kokių niekas pasaulyje iki to nedarė, tai lėktuvą reikia "gimdyti ir auklėti".
- Lapkričio pradžioje vėl dalyvausite pasaulio "Grand Prix" varžybose. Kas bus jūsų varžovai?
- Laukia didžiulis darbas - Japonijoje vyksiančios FAI pasaulio "Grand Prix" varžybos. Reiks labai rimtai ir atsakingai joms ruoštis. Į varžybas pakviesti patys stipriausi pasaulio lakūnai. Pagal pasaulinį reitingą dalyvausiu pirmojoje vietoje, po to bus vokietis Klausas Šrodis, kitas - vengras Peteris Besenijis, dar trys rusų lakūnai, du amerikiečiai ir vienas prancūzas. "Grand Prix" nėra laimėję nei rusai, nei amerikiečiai. Manau, jei laimėtų, tautiečiai juos ant rankų nešiotų, o Lietuvoje mano pergalių, pasirodo, niekam nereikia...
- Žmonės jus myli ir jumis didžiuojasi - jiems tikrai reikia jūsų pergalių. Kodėl sakote, kad Lietuvai nereikia jūsų pergalių?
- Trūksta valstybinės etikos. Nebeužtenka dėmesio žmogui. Kalba apie patriotizmą, tarsi pila smėlį į akis: nieko nematykite. Išpūstos frazės! Lukašenkos rūpinimasis žmogumi yra geresnio lygio, nei Lietuvos valdžios. Ką jie gero padarė, padėdami man siekti pasaulinio pripažinimo? Jie tik trukdė, niekino. Ne aš vienas pasigendu dėmesio iš sporto institucijų - galiūnas Ž. Savickas, tik trečią kartą laimėjęs pasaulio galiūno titulą, pagaliau buvo pastebėtas.
Praėjusiais metais laimėjau pasaulio "Grand Prix" varžybų seriją savo konstrukcijos lėktuvu - gavau geriausio pasaulyje lakūno per pastaruosius dešimt metų titulą. Nesulaukiau jokio pasveikinimo iš oficialios sporto organizacijos! Ką aš dar galiu padaryti, kad mane pagaliau pastebėtų? Aš irgi noriu jausti, kad už mano nugaros - Lietuva. Nekalbu apie paprastus žmones, kurie per kiekvienas varžybas ar pasirodymus mane palaiko, serga už mane.
Iš žmonių jaučiu didelę meilę ir pagarbą, matau, ką su jais daro valdžia - jie yra negerbiami, jie yra niekas. Sporto departamente ir aeroklube nesu buvęs jau daug metų. Man dažnai kyla klausimas - ar aš galiu "savavališkai", kaip apsišaukėlis dalyvauti varžybose už Lietuvą...
- Atskridote iš Japonijos. Tai galbūt skrendate aplink pasaulį?
- Taip. Japonai paprašė padėti sutvarkyti jų pirkto rusiško lėktuvo registraciją. Pradžioje nuskridau į Maskvą, kur praleidau dvi dienas, po to - į Japoniją, ten pabuvau tris dienas, o iš Japonijos atskristi į Niujorką pasirodė arčiau per kitą Žemės pusę. Dabar esu Čikagoje, o šiandien skrendu namo Lietuvon. Išeina skrydis aplink pasaulį. Panašiai kaip Rolandas Paksas, tik į priešingą pusę. Panašiai skrendu, nes niekas neduoda pavairuoti. Jis taip pat nevairavo, nes nusisamdė patyrusį lakūną Vladimirą Makagonovą. R.Paksas neturi jokios tarptautinių skrydžių patirties, niekur nėra skraidęs. Būtų juokinga sakyti, kad jis apskrido aplink pasaulį, jis daugiau Makagonovo pakeleivis.
- O iš žiniasklaidos pranešimų atrodė, jog kone žygdarbį atlieka...
- Manau, kad dalyvauti tokioje aviacijos šventėje, kaip Oškoše, yra didesnė garbė, nei organizuoti kažkokią kelionę. Apskristi šiais laikais aplink pasaulį... Nemanau, kad tai yra didelis žygdarbis. Tai jau ne kartą padaryta, o ypač skrendant su nusamdytu pilotu. Lakūnui tai yra kasdieninis darbas. Pavyzdžiui, man teko skristi iš Floridos iki Niujorko, paskui dalyvauti aviacijos šventėje Pensilvanijoje, po to - Šiaurės Karolinoje, vėliau skristi į Kanadą, į Oškošą. Man tai yra darbas. Tai nėra žygdarbis. Jau prieš kokį dvidešimt metų viena amerikietė apskrido aplink pasaulį be jokio asistento. O dabar artėja rinkimai, tai pradedama priešrinkiminė kampanija.
