Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pareiškė nusistebėjimą, kad Izraelio politikai nepastebi Lietuvos pastangų atkuriant istorinį teisingumą žydų tautos atžvilgiu.
Jis kalbėjo antradienį (09.23) Seime surengtame posėdyje, kuriame, dalyvaujant Izraelio Kneseto pirmininkui Reuvenui Rivlinui, buvo minimos 60-osios Vilniaus žydų geto sunaikinimo metinės.
Seimo pirmininko teigimu, nepaisant nacių teroro, Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje buvo išgelbėta mažiausiai 3000 žydų. Izraelio autoritetinga holokausto tyrimo institucija "Yad Vashem" pripažino pasaulio teisuoliais gelbėtojais jau 513 Lietuvos gyventojų.
"Ar lengva grįžti į senus įvykius, ieškoti nusikaltėlių savo tarpe, kelti skaudžius klausimus? Ne. Bet mes juos keliame, mes turime pasipriešinti nenorui apie tai kalbėti, nes nuo to, kiek mes būsime atviri sau, priklausys ir mūsų tolesnė ateitis. Todėl mes dirbame", - sakė A. Paulauskas.
Jis gyrė Lietuvos nacionalinę holokausto švietimo programą, kuri pripažinta pavyzdžiu jau ne vienoje pasaulio šalyje, gerai įvertino Lietuvoje įsteigtos Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų padariniams tirti veiklą.
A. Paulauskas priminė, kad šimtai Lietuvos istorijos mokytojų išklausė specialius kursus kaip, dėstyti holokausto istoriją, 25 iš jų stažavosi "Yad Vashem" institucijoje Izraelyje.
Seimo pirmininkas pabrėžė, kad šviesuomenės pastangomis per pastarąjį dešimtmetį pataisyti ir perrašyti istorijos vadovėliai, pasirodė išsamios tragedijos studijos, holokausto istorija dėstoma mokyklose, universitetuose, kariuomenės kariams ir karininkams. Lietuvoje įkurta apie kelis šimtus su žydų atminimu susijusių lankytinų vietų, atminimo lentų ir paminklų.
A. Paulauskas priminė, kad 2000-ųjų spalį Lietuva buvo viena iš Vilniaus tarptautinio forumo organizatorių, skirto holokausto metu išgrobstytų kultūros vertybių problemai. 2002-ųjų sausį Jeruzalei padovanoti 309 išsaugotos toros ir jų fragmentai, dar beveik 50 torų ir jų fragmentų bus grąžinta žydų tautai antradienį.
"Keista, bet kai kurie politikai Izraelyje nenori šių darbų pastebėti ir net ignoruoja. Šiai grupei nesvarbu, kad paskutinį dešimtmetį Lietuvoje pasirodė apie 60 knygų, skirtų Lietuvos žydų istorijai, kultūrai, kalbai, holokausto tragedijai, kad daugybę svarbių straipsnių, knygų net ir anglų kalba parašė ir išleido lietuvių istorikai, kurie nieko neslepia, o aiškinasi, kas kaltas, kas žudė, kaip tai atsitiko", - sakė Seimo pirmininkas.
A. Paulausko teigimu, holokausto istorijos tyrimai, švietimas ir aukų atminimo įamžinimas yra "kasdienio nelengvo gyvenimo dalis", kurią būtina "tobulinti, intensyvinti, diegti naujose kartose".
"Šiandien aš kalbu kaip XXI amžiaus lietuvis. Lietuvos, žengiančios demokratijos, tolerancijos keliu. Lietuvis Lietuvos, suprantančios savo praradimus, praeities klaidas, smerkiančios ksenofobiją, tautinę, rasinę, religinę neapykantą", - sakė A. Paulauskas.
Tame pačiame posėdyje Izraelio parlamento vadovas R. Rivlinas pabrėžė, kad "nepriklausoma ir demokratinė Lietuva turi atskleisti savo nepagražintą praeitį ir įsigilinti į jos prasmę".
Kneseto pirmininkas apgailestavo, jog yra manančių, kad "keturiasdešimt ar penkiasdešimt sovietinės valdžios metų gali atleisti tautas nuo jų istorinės atsakomybės".
1941 metų rugsėjį Lietuvą okupavusių nacių įsakymu buvo įkurtas Vilniaus getas, kuris apėmė senąsias žydų kapinės, sinagogas bei nemažą senamiesčio dalį. Tie žydai, kurie dar nebuvo nužudyti, buvo brutaliai uždaromi į getus, kurie greitai tapo perpildyti, o sanitarinės ir gyvenimo sąlygos buvo nepakeliamos. 1943 metais Vilniaus geto gyventojai buvo pradėti masiškai šaudyti, po to juos laidojo septyniuose dideliuose kapuose Paneriuose, kurie yra už 10 kilometrų nuo miesto. Likusieji gyvi buvo išvežti į Estijos koncentracijos stovyklas.
Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės.
BNS
