(reemigranto įspūdžiai)
Didvyrių žemė - Lietuva,
Net statomi Valdovų rūmai.
Čia brendis geriamas Seime,
O alų maukia po kiekvienu krūmu.
Į Europą daros panaši
Tauta, beklūpanti prieš ES ir NATO.
Ir Vilnius - sostinė graži, -
Čia nuolat griauna, rausia, stato...
"Čia Lietuva, čia lietūs lyja"...
Bet kartais būna gero juoko,
Kai vandenėliu nepasidaliję
Klumbys susipeša su Zuoku.
Lietuviai - žmonės sielos neramios,
Jėgų, energijos jiems juk nestinga.
Štai, pavyzdžiui, Butkevičius, paleistas iš "turmos",
Kažką vėl rezga - slapta ir klastinga.
Ir kas išdrįs ir pasakys,
Kad niekas Lietuvoj nepasikeitę?
Nors pramonininkų vadovas vis tas pats - Lubys,
O verslininkų - irgi - Uspaskichas ir Stašaitis.
Pavirsta jomarkais čia atlaidai
Ir pramogos, ir kitos šventės.
Kaip matot - viską suvokiu gerai.
Tai gal galiu ir Turniškėse jau gyventi?
Juozas Marcinkevičius
