BNS
Aukščiausiasis Teismas antradienį panaikino išteisinamąjį nuosprendį garsiam lenktynininkui Alvydui Albrechtui.
A.Albrechtas buvo pripažintas kaltu dėl verslininko Rimanto Grainio nužudymo daugiau nei prieš 12 metų ir nuteistas kalėti 8 metus. Tačiau vėliau šią bylą peržiūrėjęs Apeliacinis teismas nuteistąjį išteisino, tad lenktynininkas buvo paleistas iš suėmimo.
Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad A.Albrechtui palankų nuosprendį naikina dėl padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Ši byla iš naujo bus nagrinėjama Apeliaciniame teisme. Nuspręsta, kad byloje reikia aiškintis daugybę aplinkybių, skolų reikalus, iš naujo įvertinti liudytojų parodymus.
Didelį atgarsį sukėlęs nusikaltimas buvo įvykdytas 1995 metų gegužės 27 dieną. Tądien pačiame sostinės centre, Vilniaus gatvėje, Vyriausybės rūmų pašonėje sprogo po R.Grainio automobiliu "Mercedes-Benz" pritvirtintas sprogmuo.
Verslininkas nuo sunkių kūno sužalojimų mirė ligoninėje, praėjus kelioms dienoms po sprogimo.
Prieš mirtį Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos pareigūnui R.Grainys pasakė, kad sprogdinti galėjo Olegas Lysenka arba A.Albrechtas iš Kauno.
Pirmosios instancijos teismas buvo konstatavęs, jog A.Albrechtas padarė nusikaltimą, siekdamas išvengti nuo 800 tūkst. litų iki 4 mln. litų grąžinimo R.Grainiui.
Apeliacinio proceso metu buvo nustatyta, jog A.Albrechtas neturėjo motyvo žudyti R. Grainio dėl skolos, nes per porą savaičių po verslininko mirties grąžino skolintus pinigus nužudytojo našlei. Skolą pavėlavo grąžinti todėl, kad iki to laiko nespėjo realizuoti prekių, kurias pirko už skolintus iš nukentėjusiojo pinigus.
Apeliacinis teismas teigė, kad pagrindinio kaltinimo liudytojo Genadijaus Bazurino parodymai nėra patikimi ir jais negalima remtis, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų A.Albrechtą turėjus motyvą organizuoti nužudymą ir tai padarius, nėra. Liudytojo parodymai, sugretinus juos su įrodymais, paremtais dokumentais, yra labai prieštaringi. Be to, šis liudytojas ir pats buvo pažįstamas su nužudytuoju.
Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, reikia labai atsargiai vertinti vieno bendrininko parodymus prieš kitą bendrininką.
Tuo tarpu Generalinė prokuratūra Apeliaciniame teisme siekė jog A.Albrechtui būtų paskirta griežtesnė - 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Po išteisinamojo nuosprendžio prokuratūra parašė skundą Aukščiausiajam Teismui.
