Išrinktasis prezidentas Lechas Kaczynskis rinkimus laimėjo žadėdamas lenkams IV Respubliką kaip priešingybę 1989 metais prie "apskritojo stalo" gimusiai ir Aleksandro Kwasniewskio kadencija besibaigiančiai III Respublikai.
Konservatyvus lenkų apžvalgininkas Bronislawas Wildsteinas, šių metų pavasarį internete paskelbęs komunistinių spec. tarnybų bendradarbių ir agentų sąrašą, teigia, kad parlamento ir prezidento rinkimų rezultatai liudija ne tik III Respublikos galą, bet ir Adamo Michniko, laikomo vienu pagrindinių jos ideologinių konstruktorių, pasaulio pabaigą.
A. Michnikas, įtakingo laikraščio „Gazeta Wyborcza“ steigėjas ir ilgalaikis vyr. redaktorius, galingo leidybos koncerno „Agora“ įkūrėjas, po Lewo Rywino aferos oficialiai pasitraukė iš viešojo gyvenimo.
IV Respublika: A. Michniko pasaulio pabaiga?
III Respublikos griūtis, daugelio apžvalgininkų nuomone, prasidėjo daug anksčiau nei parlamento ir prezidento rinkimų kampanija, kuri atvedė į valdžią dešiniuosius. Jos pabaigos pradžia laikyti galima 2003 metų gruodį, kai tuomet dar A. Michniko redaguojamas dienraštis „Gazeta Wyborcza“ paskelbė slaptai įrašytą pokalbį su pramogų verslo atstovu L. Rywinu.
Priminkime: L. Rywinas „tų, kurie savo rankose turi valdžią“ vardu siūlė A. Michnikui už daugiau nei 17 milijonų zlotų pakeisti radijo ir televizijos įstatymą, kad koncernas „Agora“ galėtų įsigyti komercinės televizijos stotį. Paskui paaiškėjo, kad įstatymo pataisų autoriai siekė sudaryti tokias sąlygas, kad pokomunistinės struktūros perimtų visos elektroninės žiniasklaidos kontrolę.
Korupcijos aferai tirti buvo įsteigta speciali Seimo komisija, kurios darbuose pasireiškė ir nemažą didelį pripažinimą pelnė dabartinis Piliečių platformos kandidatas į vicepremjerus Janas Rokita bei Teisės ir teisingumo kandidatas į teisingumo ministro postą Zbigniewas Ziobro.
Komisija dirbo atvirai, jos posėdžiai buvo transliuojami per televiziją ir radiją, o jos tyrimo rezultatai daug ką pribloškė. Paaiškėjo valdžios ir žiniasklaidos, verslo ir politikos pasaulio susipynimas, kur neveikė teisinės valstybės dėsniai, o tautos išrinktiesiems demokratija buvo tik spektaklis „žmonėms iš gatvės“, nes visi reikalai tvarkomi užkulisiuose.
Ir nors tai A. Michnikas paviešino slapta įrašytus pokalbius su pagrindiniu aferos didvyriu L. Rywinu, tačiau, kaip paaiškėjo atliekant tyrimą komisijoje, iš pradžių pats „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius dalyvavo slaptuose, užkulisiniuose pasitarimuose, kurių tikslas buvo pasidalyti elektroninės žiniasklaidos „tortą“.
III Respublikos šaknys – komunistinėje Lenkijoje
Pasak B. Wildsteino, A. Michnikas yra pagrindinis, vienas įtakingų III Respublikos funkcionavimo modelio steigėjų ir ideologų. „Michnikas vaizdavo III Respubliką kaip vykusios demokratijos modelį, o Lenkijos transformaciją kaip optimalią išeitį iš totalitarinės sistemos, –rašo publicistas savaitraštyje „Wprost“ (2005-10-16), ir tęsia: – Demokratiją ir nepriklausomybę gavome, teigia Michnikas, tik susitarimo su komunistais dėka, kurie pamatę, kad jų ideologija pralaimi, atsisakė valdžios ir perdavė ją visuomenei, kartu atverdami duris demokratijai“.
Straipsnio autorius įsitikinęs, kad toks istorijos interpretavimas, kurį sėkmingai lenkų visuomenei, visų pirma elitui, primetė A. Michnikas, yra mistifikacija ir istorijos klastojimas. Komunistai prie „apskritojo stalo“ neatidavė valdžios geranoriškai, o buvo priversti ekonominės katastrofos akivaizdoje. Bet net ir tokiomis aplinkybėmis jiems pavyko gerai pasirūpinti savo interesais: pirmieji parlamento rinkimai nebuvo demokratiški – 1989 metais laisvai buvo renkama tik 35 proc. Seimo sudėties.
„Stebint A. Michniko veiksmus, kildavo įspūdis, kad jis labiau suinteresuotas susitarti su buvusia komunistine valdžia ir dalyvauti valdyme nei realia demokratija“, –rašo lenkų publicistas. A. Michniko ir jo aplinkos propaguojamas moralinis reliatyvizmas ir kategoriškas protestas prieš buvusiųjų komunistų politinę atsakomybę, atsiskaitymą su istorija nulėmė tai, kad III Respublikoje įsitvirtino pokomunistinė sistema.
Pats A. Michnikas viešai demonstravo draugystę su buvusiais aukšto rango komunistų pareigūnais – generolu Wojciechu Jaruzelskiu ir buvusiu vidaus reikalų ministru Czeslawu Kiszczaku, bei skandalingo savaitraščio NIE redaktoriumi Jerzy Urbanu, kuris karo stovio įvedimo metu – kaip atstovas spaudai – pasižymėjo ypatingu cinizmu.
„Rywino afera tapo Michniko ir jo strategijos pralaimėjimu. [...] Rywino aferą tirianti komisija atskleidė suirusią Lenkijos politinio gyvenimo moralę. Parodė, kad, priešingai nei teigė Michnikas, – III Respublikoje blogis išplaukia iš komunistinės Lenkijos, lygiai kaip kad anos epochos siekia pagrindinių aferos didvyrių karjeros šaknys“, – rašo publicistas B. Wildsteinas savaitraštyje „Wprost“.
Živilė Makauskienė „Omni.lt“ iš Varšuvos
