Jau beveik metai vyksta keistas karas liberalcentristų partijos viduje. Mes stebime ilgus ir menkus rezultatus duodančius ginčus partijos vadovybėje, matome keistus partijos vado manevrus bei nemotyvuotus tarybos sprendimus „nepaklusniųjų“ partijos narių atžvilgiu.
Visi tie veiksmai atrodo ryškiai, tačiau nesuteikia partijai nei aukštesnių reitingų, nei leidžia manyti, kad partija nuo to tvirtėja ir greitu laiku padarys netikėtą prasiveržimą į priekį.
Galutine prasme, padėtis partijos viduje darosi dar painesnė. Nei rinkėjai, nei politiniai partneriai, ir net eiliniai partijos nariai negali pasakyti, kas bus su vienu ar kitu partijos nariu, kur pakryps partijos vadovybės veikla rytoj. Taigi neapibrėžtumas veikloje, įtarumai tarpusavio santykiuose ir perspektyvos nenumatymas sukuria sąlygas kuriose geriausiai tarpsta psichologinė įtampa. Tai akivaizdus partijos krizės rodiklis. Ir mes neišvengiamai sulauksime dienos, kada partijos viduje įvyks kardinalūs pokyčiai, arba ji tiesiog suskils į kelias politines grupuotes.
Tiesą sakant skilimo pradžia jau yra – matome, kaip nepatenkinti partijos lyderio A.Zuoko vadovavimu Seimo nariai liberalcentristai ėmėsi tvarkytis bent jau savo frakcijos viduje – pakeitė frakcijos seniūną, paskyrę nauju nepriklausomą nuo A.Zuoko. Neatsitiktinai Liberalų ir centro sąjungos Etikos komisija nusprendė, kad parlamentinės frakcijos seniūno rinkimai buvo neteisėti.
Tačiau visa tai tėra menkas ir strategiškai betikslis veiksmas (tiek seniūno keitimas, tiek protestai dėl įvykusio keitimo), nes visų konfliktuojančių grupių atstovai demonstruoja vieną esminę silpnybę – politinio ryžto trūkumą. Mes neišgirstame aiškių motyvų, kodėl imama keisti seniūną, nieks konkrečiai nepaaiškina, kodėl konfliktuojama, kodėl tyli vienas ar kitas politikas, net „išvytieji ir partijos“? Mes negirdime artikuliuoto A.Zuoko paaiškinimo kodėl jis negali susitarti su savo partijos nariais, kodėl jis, matydamas kur link eina partija, nesitraukia iš partijos pirmininko posto? Mes išvis nematome konstruktyvios ir aiškios partijos veikimo programos, net pretenzijų į ateitį.
Susidaro vaizdas, kad visi tarpusavyje konfliktuoja ne iš reikalo, ne dėl principų, o tiesiog todėl, kad taip susiklostė, tokia netikėta inercija, kuri neša liberalcentristus į išnykimą ir niekam partijos viduje dėl to neskauda.
Manau, kad ryžto trūkumas turi keletą šaltinių. Visų pirma, tai nenoras atvirai konfliktuoti su A.Zuoku - matyt yra kažkokios priklausomybės, mažytis pelnas iš tariamos draugystės su vadu. Gali būti ir paprastas nenoras kišti rankas į konfliktų purvą. Pagaliau tiesiog baimė dėl savęs ar įprotis būti nuošalyje ir laukti, kas laimės galutinai, o po to nepastebimai tapti laimėtojo šalininku. Na ir asmeninis nežinojimas ką daryti toliau, po konflikto. Tačiau reikia pabrėžti skaudžiausią priežastį – partijos lyderiai neturi ryžto veikti iki galo.
Kita vertus konfliktas yra naudingas valdančiajai koalicijai. Nemanau, kad dauguma džiaugiasi liberalcentristų bėdomis, tačiau visi supranta, kad rinkėjas dabar turės rinktis iš tų, kurie valdo, o ne iš tų, kurie riejasi.
Tačiau štai veiksmas – A.Zuokas paskelbė apie visuomeninio judėjimo sukūrimo galimybę. Tai reiškia, kad jo šalininkų gretose tapo aišku, kad vadovauti partijai tampa problemiška, kad greitu laiku gali tekti užleisti pozicijas tiems, kurie dabar kovoja prieš A.Zuoką. Tačiau nesinori palikti partijos kitiems, todėl sprendimas sugalvotas gudrus ir skausmingas. Iki galutinai sukuriant visuomeninį judėjimą, kuris taps saugiu ir paklusniu A.Zuokui instrumentu, liberalcentristų partijoje matysime vis gilėjantį konfliktą, kuris vyks jau ne stichiškai ir vangiai, o pagal naujojo judėjimo projektą. Per kelis mėnesius mes turime sulaukti šioje partijoje stiprių konfliktų, skandalų, išvijimų. Tokiu būdu bus naikinamas dar išlikęs partijos bei A.Zuokui oponuojančių narių pozityvus įvaizdis. Ir tuo pačiu bus stiprinamas nekonfliktinės visuomeninės organizacijos vaizdinys. Su laiku partija taps atgrasi visiems, ji sunyks, o jos politinę nišą sklandžiai perims naujas visuomeninis judėjimas, kuris greitu laiku taps ir nauja partija, pretenduojančia į laisvą liberalų nišą.