Antanas ALIŠAUSKAS
Gegužės 1-ąją įsigalioja nauji Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksai. Tardymo departamento nebeliks, o pareiga tirti nusikaltimus pereis policijai. Kvotėjai ir tardytojai tampa ikiteisminio tyrimo pareigūnais, o teismuose atsiras ikiteisminio tyrimo teisėjų. Iš devynių įstatymu numatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų policija vienintelė galės tirti bet kokias veikas. Teisėsaugos pareigūnai tikisi darnesnio darbo, skeptiškai nusiteikę teisininkai laukia teisinio chaoso, o nusikaltėliai - švelnesnių bausmių arba jų išvengimo dėl senaties.
Reikalavo ES
Dabar vidaus reikalų įstaigų vykdomą nusikalstamų veikų parengtinį tyrimą organizuoja ir koordinuoja dvi valstybės įstaigos prie VRM - Policijos ir Tardymo departamentai. Nusikalstamų veikų atskleidimą ir tyrimą (kvotą) organizuoja ir koordinuoja Policijos departamentas. Kvotą ir parengtinį tardymą organizuoja ir kontroliuoja Tardymo departamentas. Pastarasis atlikdavo parengtinį tardymą rezonansinėse didelės tyrimo apimties reikalaujančiose baudžiamosiose bylose dėl finansinių, ūkininkavimo tvarkos bei organizuotų grupių įvykdytų nusikaltimų visoje šalyje. VRM sistemos tardytojai kasmet baigdavo apie 90 procentų baudžiamųjų bylų, kuriose buvo atliekamas parengtinis tardymas.
Pagal naują BPK, nusikalstamų veikų tyrimas nebeskaidomas į atskiras formas, yra vientisas ir vadinamas ikiteisminiu tyrimu, kurį turi organizuoti ir koordinuoti viena ikiteisminio tyrimo įstaiga.
Pernykštį spalį, kai buvo atvažiavusi komisija iš Europos Sąjungos, kuri domėjosi teisinės sistemos pertvarkymu, buvo išsiderėta, kad nauja tvarka įsigaliotų, ne nuo sausio 1-osios, kaip buvo planuota, bet 5 mėnesiais vėliau. Vyriausybė, derindamasi prie ES teisės normų, šių metų sausio 28 dieną ir nutarė sujungti abu departamentus į vieną, o pareigą tirti nusikaltimus perleisti policijai. Ikiteisminio tyrimo įstaiga - Policijos departamentas prie VRM - nuo gegužės 1 dienos rūpinsis viešosios tvarkos palaikymu, teisės pažeidimų prevencija ir ikiteisminio tyrimo atlikimu. Prokuratūra organizuos ikiteisminį tyrimą, jam vadovaus ir koordinuos ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikaltimus.
Ministerija buvo įpareigota patvirtinti įstaigų reorganizavimo projektą, sudaryti reorganizavimo komisiją ir pateikti teisės aktų, kurie turi būti keičiami dėl šio nutarimo nuostatų įgyvendinimo, pakeitimų projektus.
Skubam su sąrašais
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis praeitą savaitę viešai kritikavo policiją, kad ji vienintelė nepateikė Generalinei prokuratūrai ir Teisingumo ministerijai pareigūnų, kurie galės priimti sprendimą pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, sąrašų. Šį priekaištą Tardymo departamento direktorius policijos generalinio komisaro pavaduotojas Stanislovas Liutkevičius "Akistatai" komentavo taip:
- Pagal kodeksų įgyvendinimo tvarkos įstatymą, policija ir kitos būsimos ikiteisminio tyrimo įstaigos iki gegužės 1 dienos Generalinei prokuratūrai turėjo pateikti įstaigų, padalinių ir pareigų, kurias einantiems asmenims suteikta teisė atlikti ikiteisminį tyrimą, sąrašus, nes prokurorams reikia numatyti, kiek reikės darbuotojų. Kiekvienai prokuratūrai jau esame užsiminę apie kontrolinius pareigybių skaičius.
Trečiadienį S. Liutkevičius kartu su generalinio prokuroro pavaduotoju G. Jasaičiu dar aptarė tą klausimą. Ir neoficialiai prokuratūrai jau buvo pateikta informacija apie tas struktūras. Generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius iki balandžio 25-osios įpareigojo visus teritorinius padalinius pateikti duomenis vietos prokuratūroms. BPK teisę pradėti tyrimą suteikia tik teritorinio komisariato vadovui. Bet kadangi jis vienas to fiziškai padaryti nesugebės, tai telksis į pagalbą padalinių vadovus. Policijai prisideda daugiau darbo, tačiau ji papildomų etatų neprašys.
- Tai ne mūsų problema, bet mums labai svarbu, kiek bus užimti ikiteisminio tyrimo teisėjai. Nes jeigu policija pradės dirbti taip, kaip reikalauja nauji įstatymai, tai teisėjai su darbo krūviu nesusidoros - prie jų durų reikės laukti po pusę dienos, - sakė S. Liutkevičius.
Trūksta išsilavinimo
Iki naujojo BPK įsigaliojimo policijoje turėjo būti atlikta asmenų, tinkamų eiti ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigas, atestacija. Ji baigiama. Anot S. Liutkevičiaus, didžioji dauguma atestuojamų pareigūnų reikalavimus įvykdė - iš 100 klausimų būtinai reikėjo atsakyti į 60. Tardytojai atsakydavo geriau, kriminalistams sekėsi šiek tiek prasčiau.
- Daug abejonių kelia dabartinių tardytojų ir kvotėjų kvalifikacija, nes dauguma jų neturi teisinio išsilavinimo, - praėjusią savaitę žurnalistams sakė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, dalyvavęs Seimo komitetų posėdžiuose svarstant minėtus įstatymus.
Anot V. Miliaus, prokurorų tiriamų bylų kokybė gan nebloga, tačiau to negalima pasakyti apie policijos tirtas bylas.
Generalinio policijos komisaro pavaduotojas pripažino, kad yra teisinio išsilavinimo problema. Jį turi tik apie 70 procentų tardytojų. Dalis jų dar mokosi. Kriminalinėje policijoje tie rezultatai šiek tiek prastesni.
Reikės milijonų
Artimiausiu metu Seimas priims Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statutą. Jame numatyta, kad darbuotojai, neturintys reikiamo išsilavinimo, jį privalės įgyti per penkerius metus. Įvedus naują statutą, policijoje, kaip ir kitose statutinėse organizacijose, bus mokama už laipsnius. Dėl to šiemet gali kiek pritrūkti lėšų darbo užmokesčiui.
Reforma kainuos papildomus milijonus. Norint gerai dirbti, reikės daugiau kompiuterinės technikos. Apytiksliais skaičiavimais, visoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms per metus turėtų būti skiriama apie 20 milijonų litų. Prokuratūrai reikės papildomų prokurorų ir teisėjų padėjėjų etatų, prireikė ir daugiau konvojaus pareigūnų, lydinčių įtariamuosius į teismą. Papildomų pinigų reikės pašto ir ryšių išlaidoms. Prireiks kopijavimo aparatų, kalnų popieriaus, nes pareikalavus šūsnis dokumentų reikės įteikti įtariamiesiems, jų advokatams ir nukentėjusiems. Jeigu įtariamieji neturės lėšų samdytis advokatų, tas išlaidas dengs valstybė.
Naujovės
Pasak S. Liutkevičiaus, vienareikšmiškai galima sakyti, kad policijai darbo padaugės, nes ikiteisminį tyrimą reikės atlikti pagal kiekvieną pareiškimą. Dabar tardymo padaliniai per metus ištiria ir atiduoda į teismą iki 18 000 baudžiamųjų bylų, o įvedus naują tvarką jų bus 2-3 kartus daugiau.
Nauja tvarka sumažins policijoje popierizmą. Sugavo kišenvagį, jei viskas aišku (rasta piniginė, yra liudininkas), nebereikės rašyti apklausos protokolų. Paėmei pareiškimą iš žmogaus, dar porą dokumentų ir - į teismą. Nuosprendis gali būti paskelbtas tą pačią arba kitą dieną.
Žemesnės pakopos policijos komisariatai daugiausia dėmesio turėtų skirti tiriant nusižengimus bei nusikaltimus iki apysunkių imtinai. Nesudėtingų nusikaltimų, ypač tų, kurie gali būti tiriami supaprastinto proceso tvarka (naujovė), tyrimą derėtų pavesti atitinkamoms Viešosios policijos tarnyboms arba pareigūnams, kurie tiesiogiai išaiškina tokią nusikalstamą veiką. Sudėtingesnes bylas tirtų specialiai parengti proceso pareigūnai - dabartiniai tardytojai.
Baudžiamasis įsakymas - taip pat naujovė, kurios nebuvo iki šiol. Įsakymas iš esmės atitiks nuosprendį. Jį bus galima priimti nerengiant tam tikrų procedūrų, bet kurio proceso metu, jeigu tai nėra susiję su laisvės atėmimu. Tai liečia lengvus nusikaltimus. Teismams darbo padaugės, nes bus galima apskųsti bet kurią procedūrą. Policijos darbą galės skųsti prokurorui, o nepatenkintieji jo sprendimu antrąkart skųsis teismui.
Įtariamasis (kaltinamuoju jis taps tik teisme) ikiteisminio tyrimo metu galės būti suimtas iki 18 mėnesių. Su savo gynėju jis galės kalbėtis be liudininkų. Jam turės būti pateikti visi prieš jį surinkti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo teisėjas skirs visas ekspertizes (dabar tai daro prokurorai). Jis sankcionuos kratas, slaptą telefonų pasiklausymą, slaptą sekimą ir pan.
S. Liutkevičius "Akistatai" sakė, kad dar reikės keisti kai kuriuos įstatymus arba priimti naujus. BPK reikalauja visai naujos ekspertizių skyrimo tvarkos, todėl buvo priimtas Ekspertizių įstatymas. Reikės daug įvairių poįstatyminių aktų, nutarimų.
Praėjusią savaitę priimtas naujasis Prokuratūros įstatymas įpareigojo prokuratūrą organizuoti ikiteisminį tyrimą, jam vadovauti, koordinuoti ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikaltimus, palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose ir ginti viešąjį interesą.
Daug nežinios
Policijos generalinis komisaras V. Grigaravičius viešai yra pareiškęs, kad reorganizavimo variantų būta įvairių, tačiau komisija pasirinko tą, kurį pasiūlė VRM Viešojo saugumo departamentas. Po pertvarkymo Policijos departamente liks 180 pareigybių, kurias bus galima pergrupuoti savo nuožiūra, atsižvelgiant į aplinkybes. Reorganizavimo komisija 2004 metų pirmajame ketvirtyje įvertins šias struktūras (ypač specializuotas policijos įstaigas, krūvius) ir nuspręs, ar reikia pergrupuoti jėgas.
Po reorganizavimo sumažės generalinio komisaro pavaduotojų - vienas kuruos ikiteisminį tyrimą, kitas - valdymą, trečias - viešąją policiją. Vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis jau paskyrė generalinio komisaro pavaduotojus - Stanislovą Liutkevičių ir Vytautą Navicką. Abu juos pasiūlė generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. S. Liutkevičius iki šiol dirbo Tardymo departamento direktoriumi, o V. Navickas - Viešosios policijos biuro vyriausiuoju komisaru. Reorganizavimo komisijos nuomone, Kriminalinių tyrimų centras, Operatyvinės veiklos tarnyba, Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyba, greitojo reagavimo rinktinė "Aras" turėtų likti savarankiški padaliniai.
Pertvarkytame Policijos departamente bus sumažinta ne mažiau kaip 30 procentų pareigybių. Sutaupytos lėšos bus perduotos policijos specializuotoms ir profesinio mokymo įstaigoms. Pasak V. Grigaravičiaus, dabar policijoje - daug nežinios ir neaiškumo. Labai daug kas priklausys nuo prokurorų pozicijos ir teismų - kaip vienas ar kitas prokuroras inicijuos ir kontroliuos darbą, kokia bus nustatyta galutinė tvarka, kaip atlikti vieną ar kitą veiksmą, kaip patys pareigūnai išmoks dirbti pagal naujus reikalavimus. Gegužės 1 dieną rimti išbandymai laukia visos teisėsaugos sistemos, ne vien policijos.
