Remigijaus RAINIO ir Rimanto Venclovo fotoreportažas
Jau beveik spalio vidurys, tačiau įdienojus saulelė vis dar gerokai įšildo sparčiai rudenėjančią žemelę. Jau senokai baigta javapjūtė bei bulviakasis, bet naujojo derliaus šeimininkai nesutaria, ar šiemet jis buvo geras, ar šiaip sau. Tačiau ir trihektarininkai, ir stambių ūkių šeimininkai jau skuba nuimti paskutines daržuose ir soduose likusias rudens gėrybes bei ruošia dirvas kitų metų sezonui.
Dėl kvapo nesiginčijama?
Nors liaudies išmintis teigia, kad dėl skonio nesiginčijama, tačiau šį posakį šiuo metu neabejotinai galima pritaikyti ir kvapams. Savaitgaliais vis dažniau kaimų ir kaimelių vieškeliais rieda įvairių modelių automobiliai, kuriais miestiečiai skuba į tėviškę pasiimti rudens gėrybių iš savo tėvų ar senelių. Nepaisant kaitrios saulutės, daugelio automobilių langai aklinai uždaryti, nes miesto poniučių nosis kutena nuo laukų jau pradėję sklisti mėšlo kvapai. Savo ištakų dar nepamiršę vyrai, priešingai, spragteli į šalikelę bebaigiančios degti cigaretės nuorūką ir giliai įkvepia nuo vaikystės pažįstamą aromatą, nepamiršdami galinėse sodynėse besiraukančioms atžaloms pamokamai išrėžti, kad be š..o nebus grūdo. Nors tik retas tėviškėje pirmiausiai griebiasi šakių, o ne bulvių maišo.
Į traktoriaus priekabą kraunantį mėšlą sutikome ir Bernatonių kaime gyvenantį Petrą Kadišą. 6 hektarų nuosavos žemės plote javus auginantis ūkininkas šiemetinį derlių peikė. Esą miežiai užaugo ne kokie, o kviečiai dar prastesni. Bulvių prisikasė tik sau, o ir tos pačios linkusios pūti. Todėl Petras ir skuba tręšti laukus, tikėdamasis geresnio kitų metų derliaus. Tačiau kelių traktoriaus priekabų mėšlo visai nuosavai žemelei vargu ar pakaks, nes visas organines trąšas jo ūkiui "gamina" vienintelė karvutė. Karvę ūkininkas laiko tik sau, nes daugiau auginti nedideliame ūkyje - nuostolinga. Todėl Petras su slepiamu pavydu mosteli į netoliese esančios žemės ūkio bendrovės "Bernatoniai" administracinius pastatus, sakydamas, kad ten ūkininkauti sekasi geriau.
Pomidorus skina pasilypėjęs kopėčiomis
Su vasara vis dar neskuba atsisveikinti šalia kelio Kaunas - Jurbarkas esančiame Netonių kaime gyvenantis Mečius Ramanauskas, besiverčiantis agurkų ir pomidorų auginimu. Šiemet netrūko pirkėjų, mokėjusių geras kainas. Tad pasak ūkininko, vogti jam dar nereikia, nes agurkus pardavė vidutiniškai po 1,5 lito už kilogramą, o pomidorai iki šiol kainuoja po 3,5 lito už kilogramą. Mečius įsitikinęs, jog svarbu daržoves ne tik pačiam auginti, bet ir pardavinėti. Kai daugelis daržininkų nusigyvena (kadaise garsus buvęs Batniavos daržininkystės ūkis visiškai išnyko iš šalies žemėlapio), Mečius Rakauskas jokių krizės pojūčių nejaučia. Galbūt todėl, kad ūkininkas nevengia eksperimentuoti sodindamas ir naujoviškai prižiūrėdamas tik perspektyvias daržovių veisles. Tiesa, nei Mečiui, nei jam talkinančiam dvylikamečiui sūneliui Linučiui nereikia, kaip tame anekdote apie garsų selekcininką Mičiūriną, baimintis, jog, lipant į medį pasiskinti agurkų, ant galvos nukris arbūzas. Tačiau pomidorų "medžiai" jo šiltnamiuose iš tiesų auga. Olandiškos "Taifūno" veislės pomidorų krūmai čia ištįsta aukštesni nei 3,5 metro, tad skinant šias daržoves nuo viršutinių kekių prireikia kopėčių. Tai pamatę kai kurie pirkėjai net išsižioja iš nuostabos, todėl ūkininkas neretai pasiūlo pasilypėti ir norimus pomidorus nusiraškyti patiems. M. Rakauskas neabejoja, jog paskutinius pomidorus nusiskins jau žiemą. Ūkininko išauginama produkcija populiari ne tik Lietuvoje, bet nedideliais kiekiais gabenama jau ir į Vokietiją. M. Rakauskas savo šiltnamių nerakina, nes vagišiai naktimis į juos patenka supjaustę plėvelę, kuri šiaip jau laiko net tris metus. Nesivaiko ir tų pavienių pravažiuojančių niekadėjų, kurie retkarčiais sugriebia prie kioskelio pastatytą pintinę su pomidorais ir, sušokę į automobilius, nuvažiuoja "pamiršę" susimokėti.
Laikas raugti kopūstus
Mamos trijų hektarų sklypelyje Jautšakių kaime besidarbuojanti vilkijietė Onutė Grybienė teigė naujovių nesivaikanti, tačiau šiemet užderėjusių pašarinių runkelių turėtų užtekti ne tik jos karvutėms, bet ir porai paršų. Jos sūnus jau senokai gyvena atskirai, tad Genutei dažniausiai vienai tenka rūpintis ir bulvėmis, ir miežiais, ir kitais pasėliais. Runkelių derlių moteris į mamos podėlius nusiveža karučiu. Tuo pačiu vežimėliu ji ketina susivežti vis dar lauke augančius kopūstus, nes jau kitą savaitę bus pats tinkamiausias metas raugti juos žiemai. Pasak Onutės, "sudėti" per delčią kopūstai išlieka kieti ir traškūs per visą žiemą. Galbūt miestiečiai kopūstais jau spėjo apsirūpinti, nes kai pirmadienio vidudienį lankėsi tradicinėse jų pardavimo vietose - Ringauduose ir Zapyškyje, - ten nesimatė nei pardavėjų, nei pirkėjų. Vietiniai gyventojai spėliojo, kad veikiausiai kopūstų augintojai ilsisi po intensyvios prekybos ir ruošiasi naujam miestiečių antplūdžiui.
Laukuose - tik garbaus amžiaus žmonės
Tačiau dirbančių laukuose tą dieną matėme gana nedaug ir tik garbaus amžiaus žmonių. Netoli Ringaudų dukros daržą arė 87 metų amžiaus Stasys Kairiukštis. Tikru Lietuvos savanoriu save vadinantis veteranas teigė, jog tai jau paskutinis jo lauko darbų sezonas. Į pensiją laikas ir jo kumelei Mažutei, kuri taip praminta todėl, kad Stasys ją užsiaugino nuo mažytės kumelaitės. Tiesa, visiškai išeiti "į atsargą" senolis dar neketina ir tikisi, jei jėgos leis, ir toliau talkinti chrizantemas auginančioms dukroms. Nesiruošia "dykaduoniauti" ir, šiemet septyniasdešimtmetį atšventusi Joana Toločkienė su savo trejais metais vyresniu vyru. Pensininkai kauniečiai sakė, jog gimė kaime ir be žemės darbų negali gyventi. 17,5 hektarų nuosavos žemės jie išnuomoja, nes suaugę vaikai išvažiavo gyventi ir dirbti į užsienį. Įvairiausių daržovių ne tik sau, bet ir kaimynams prisiaugina bičiulių jiems užleistame lauko krašte. Pora sutartinai rovė morkas, iš karto jas dėliodama į atskirus, savo draugams ir kaimynams skirtus maišelius ir tikino, jog lauke jie niekad nepavargsta. Šiemet jų lysvėse užaugo didžiulės, vos glėbiu apkabinamos kopūstų galvos. Labiausiai Joana ir Jonas didžiavosi jau nuskintomis sojų pupelėmis, kurias šiuose kraštuose augina dar nedaugelis. O beveik netręšti porai šiemet išbujojo taip, kad kai kurie jų stiebai storesni net už stambaus vyro ranką. Jonas sakė, kad žino porų auginimo paslaptį, kurią atskleis kiekvienam norinčiam. Pasirodo, jog nuo pat pasodinimo porų daigelius reikia nuolat kaupti. Ir daryti tai itin rūpestingai, su meile. Sutuoktiniai nuoširdžiai pergyvena, kad šiemet labai nepasisekė jų bičiuliui. Kelis metus sėkmingai auginęs žiedinius kopūstus vyriškis ir šiemet susilaukė gausaus derliaus, tačiau nerado pirkėjų. Pigiais žiediniais kopūstais iš Lenkijos šalį užvertę prekybininkai pasiūlė tokią žemą kainą, kad nebeapsimokėjo net nuimti derliaus. Todėl kelis hektarus žiedinių kopūstų vyriškis sukapojo, prie traktoriaus prisikabinęs smulkintuvą. Ūkininko nesėkmę priminė tik kelios lauko pakraštyje paliktos peraugusių žiedinių kopūstų vagos, kur juos nusipjauti galėjo kiekvienas norintis.
