Remigijus RAINYS
Išanalizavusi dviejų eksperimentinių stacionarių greičio matavimo sistemų darbą šalies automagistralėse, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos jau paskelbė konkursą būtiniems sistemos "Senses SSS" prietaisams įsigyti.
Kol kas tokie stacionarūs greičio matuokliai veikia tik kelyje Vilnius - Kaunas ties Kaunu ir kelyje Vilnius - Utena ties Rieše, tačiau dar iki Kalėdų fotografuojantys radarai matuos ir fiksuos lakstūnų greitį įvairiuose kelių A1 (Vilnius - Kaunas - Klaipėda) ir A2 (Vilnius - Panevėžys) ruožuose. Kaip "Akistatai" sakė Automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Gintautas Ruzgas, drauge su šalies Eismo priežiūros tarnyba jau sudarytas sąrašas vietų, kuriose numatoma įrengti fotografuojančius greičio matuoklius, tačiau skelbti tikslias vietas dar anksti, nes neaišku, kiek radarų bus nupirkta. Tai paaiškės tik spalio 25 dieną, kai bus susumuoti konkurso rezultatai ir paskelbti nugalėtojais tapę tiekėjai.
Pagal dabartines kainas, Vyriausybės skirtos pinigų sumos turėtų pakakti įsigyti 9 - 11 stacionarių greičio matuoklių. Jei bus nupirkta 11 fotografuojančių radarų, tai 9 bus sumontuoti automagistralėje A1 (6 -greitkelyje tarp Vilniaus ir Kauno, o dar 3 - tarp Kauno ir Klaipėdos) ir du autostradoje A2, o jei lėšų užteks tik numatomam minimaliam kiekiui, tai abiejuose keliuose jų bus pastatyta po vieną mažiau.
Tačiau automobilininkams nėra ko bijoti, jog jų važiavimo greičio kontrolė bus vykdoma slapta. 300 metrų prieš kiekvieną radarą bus pastatyti apie tai informuojantys kelio ženklai, tad atidūs vairuotojai turės pakankamai laiko dar kartą žvilgtelėti į spidometrą ir pakoreguoti savo mašinos judėjimo spartą.
Piktybiškų leistino greičio viršytojų laukia sunkios dienos, nes stacionarios greičio matavimo sistemos automatiškai formuos vadinamąsias užfiksuotų lakstūnų bylas ir pažeidėjams bus pateikiamos kortelės, kuriose bus matuoklio identifikavimo numeris, metai, mėnuo, diena, valanda ir minutė, kada atliktas greičio matavimas, vieta, transporto priemonės numeris, leistinas greitis matavimo vietoje bei faktiškai užfiksuotas greitis ir atžyma, jog nufotografuota artėjant prie greičio matuoklio. Be abejo, pačią svarbiausią šios "bylos" dalį sudarys nufotografuotas transporto priemonės numeris ir prie vairo sėdėjusio pažeidėjo atvaizdas. Su ketinamų pirkti sistemų darbu susipažinę pareigūnai tikino, jog leistiną greitį viršijusių vairuotojų nuotraukos kokybiškos fotografuojant tiek dieną, tiek naktį, tačiau vargų ar solidžias baudas susimokėję lakstūnai norės jas įsiklijuoti į savo asmeninius albumus.
Pagal išankstinę schemą stacionarūs greičio matuokliai pirmiausiai bus montuojami ties tomis "juodosiomis dėmėmis", kur dėl viršyto greičio įvyko daugiausiai autoįvykių. Tad fotografuojantys radaras automagistralėje A1 tikrai atsiras 101,1 kilometro nuo Vilniaus ir stovės kairėje dvipusio kelio pusėje, o dar vienas toks pats aparatas kontroliuos situaciją ties Kryžkalniu, 189,2 kilometro, taip pat kairėje kelio pusėje. Tuo, jog trasą nuo sostinės iki uostamiesčio įveikė nepažeidę saugaus greičio, pernelyg skubantys vairuotojai įsitikins tik įvažiavę į Klaipėdą, nes paskutinis radaras juos pasitiks 303-iajame autostrados kilometre, dešinėje pusėje, ties vadinamąja aviaeskadrile. Tačiau lengviau atsikvėpti vairuotojai galės tik po kelių dienų, negavę lapelio su savo atvaizdu ir visais aukščiau išvardintais atributais. Tikimasi, kad greičio kontrolės sugriežtinimas automagistralėse pagaliau pagerins eismo saugumą, nes Lietuva pagal žūstančiųjų autoįvykiuose rodiklius jau nukrito į patį Europos Sąjungos nevykėlių katilo dugną.
