Laisvosios rinkos institutas tirs, ar Lietuvą 1999-siais buvo ištikusi ekonominė krizė

Lietuvos laisvosios rinkos institutas turės tirti, ar 1999-siais Lietuvą buvo ištikusi ekonominė krizė. Ištirti valstybės finansus ketvirtadienį paskelbta nutartimi nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, kuris nagrinėja Šiaulių teisėjų algų bylą. Joje keturi Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjai prašo priteisti jiems neišmokėtas atlyginimų dalis. Pasak Apeliacinio teismo, ieškovų Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų ieškinys Lietuvos valstybei yra pareikštas dėl teisėjams neišmokėtos atlyginimo dalies priteisimo. Todėl sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, turi būti ištirtas teisėjų atlyginimų sumažinimo tuo laikotarpiu teisėtumas. Ekspertų Apeliacinis teismas klausia, ar priimant Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimą dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo dalinio pakeitimo Lietuvos valstybėje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Jeigu buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, tai kuo ji pasireiškė, iki kurio laiko konkrečiai ji tęsėsi, taip pat klausiama, kada Lietuvos valstybės ekonominė, finansinė padėtis pagerėjo, kokios aplinkybės, faktoriai tai lėmė. Laisvosios rinkos institutas taip pat turėtų nustatyti, ar nurodytu laikotarpiu buvo didinami iš valstybės biudžeto apmokamų asmenų atlyginimai, jeigu taip, tai kokia procentine išraiška. Civilinė byla dėl Šiaulių teisėjų algų sustabdyti, iki bus atlikta teismo ekspertizė. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertizės atlikimo išlaidas apmokės valstybė. Ankstesniuose posėdžiuose teisėjų atstovas įrodinėjo, kad prieš teisėjų atlyginimų sumažinimą, t.y. 1999 metais, akivaizdžios ekonominės krizės nebuvo, o Teisingumo bei Finansų ministerijų atstovai teigė, kad krizė akivaizdžiai buvo. Keturi Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjai prašo priteisti skirtumą tarp iki 2000 m. sausio 1 d. gauto darbo užmokesčio ir nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. vasario 1 d. mokėto sumažinto darbo užmokesčio. Iki 2000 m. sausio 1 d. teisėjai, vadovaujantis 1997 m. birželio 30 d. Vyriausybės nutarimu, gaudavo nustatyto dydžio tarnybinį atlyginimą, taikant 2,5 dydžio koeficientą. 1999 m. gruodžio 28 d. Vyriausybės nutarimu šį koeficientą sumažinus iki 1,75, teisėjams nuo 2000 m. pradžios pradėtas mokėti mažesnis tarnybinis atlyginimas. Nors 2000 m. rugpjūčio pabaigoje priėmus Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą 1999 m. Vyriausybės nutarimas, kuriuo koeficientas buvo sumažintas, neteko galios, teisėjams ir toliau buvo mokamas mažesnis atlyginimas, negu iki 2000 m. pradžios. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. kovo 28 d. teisėjų ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, 2003 m. spalį gavo ieškovų prašymą sustabdyti bylą, iki bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų, kurie turėtų būti taikomi šioje byloje, atitikimo Konstitucijai. Teismas šį prašymą tenkino ir bylą sustabdė. 2006 m. kovo mėn. Konstitucinis Teismas savo nutarime nustatė, kad turi būti 3 sąlygos, kurioms esant galima mažinti teisėjų atlyginimus: turi būti susiklosčiusi akivaizdžiai sunki ekonominė padėtis; sumažinimas turi būti tik laikinas; sumažinimas būtų teisėtas, jei dėl ekonominės padėties atlyginimai būtų mažinami visiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams. Aukščiausiasis Teismas šiemet vasarį konstatavo, kad Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus bei socialines garantijas. Apeliaciniame skunde teisėjai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti ieškinį. Ieškovų nuomone, teisės aktų priėmimas, kuriais teisėjams mažinamas darbo užmokestis, yra neteisėti veiksmai.