Už rankų susiimkime, draugai...
Artėjant sutemoms padorūs jonaviečiai stengiasi kuo greičiau patekti į namus. Valanda kita po darbo dienos apsipirkti, ir miestas išmiršta. Tik apšviestose gatvėse miesto centre dar gali sutikti pavėlavusį praeivį. Priežastis aiški - žmonės bijo. Kam malonu visiškoje tamsoje už nugaros išgirsti duslų artėjančių žingsnių aidą? Gerai, jeigu tai pakeleivis, o jeigu ne?.. Bet kokiu atveju jausmas ne iš maloniųjų, ypač jeigu tu - nesugebanti apsiginti moteris.
Nesinori niūrių tonų - jų ir taip gausu mūsų gyvenime, bet baimintis, deja, yra pagrindo. Apiplėšimų skaičius nemažėja. Statistika leidžia tvirtinti, kad nusikaltėliai nieko nesidrovi.
Mūsų respublikoje kaip niekur kitur viešpatauja teisinis nihilizmas, ypač tarp jaunimo. Kuo jis auklėjamas? Detektyviniais romanais, kurie nė kiek nepanašūs į realų gyvenimą. Ką jie mato per televiziją? Žudynes, kruvinus kūnus, vagystes, įsilaužimus, plėšikavimus. Visa tai jiems lyg ir kelrodė žvaigždė: tai bent didvyriai, štai taip reikia skintis kelią į gyvenimą, štai tokiu būdu išsikovoti vietą! O kokį lytinį auklėjimą gauna mūsų paaugliai, žiūrėdami scenas apie gangsterius? Jie irgi nori taip elgtis. Apie kokią pagarbą moteriai, žmogui galima kalbėti, jeigu iš kino teatrų, televizorių ekranų neišnyksta viską nugalinti melo kultūra?
Kadaise pas mus buvo entuziastų įtraukti paauglius į įdomius darbus. Manau, jog ir dabar jie neišnyko. Bet situacija šiandien tokia - niekas rimtai neužsiima jaunimu. Ir bedarbystė vaidina nemažą vaidmenį. Tik "specai" iš nusikalstamo pasaulio įtraukia į savo tinklus paauglius ir apmoko "amato".
Negaliu susilaikyti nelinktelėjęs į Vakarus. Juk ten ne mažesnis nusikalstamumas, bet kaip gražiai ir profesionaliai dirba policija...
Bet taip gražiai ji dirba tarp įstatymus gerbiančių gyventojų, turinčių aukštą teisinę kultūrą. Visų pirma, žmonės įpratinti prie tvarkos, antra, labai didelės ir griežtos baudos. Už policininko įžeidimą - laisvės atėmimas. Ir joks "kišeninis" teisėjas nesiryš tokio paleisti iš teismo salės. O pas mus už milijonus gauna lygtinai, už maišą bulvių - šešetą metų. Taip aiškiai parodomas mūsų teisinis nihilizmas. Esu įsitikinęs, kad lietuviškoje kriminalinėje aplinkoje jokia vakarietiška policija nesusitvarkytų.
Kas dieną policijoje didinamas atsakomybės laipsnis ir drausmė. Griežtesni reikalavimai tiriant bylas. Siekiama kokybiškų darbo rezultatų. Bet teisėtvarkos organai šiandien liko visiškai vieni. Be visuomenės paramos, be gyventojų palaikymo atsiritusios nusikalstamumo bangos nugalėti neįmanoma.
Prisiminkime nuostabius B. Okudžavos dainos žodžius: "Už rankų susiimkime, draugai, kad nepalūžtume po vieną!" Dabartiniu metu iš tiesų pražūti lengva, juk niekas negarantuoja mums asmeninio saugumo. Vienintelis užtarėjas - policija su išganinguoju telefono numeriu 02 - šiandien viena prieš nusikalstamą pasaulį. Blogai ar gerai, bet stengiasi apginti mus visomis savo varganomis galiomis.
Petras Zlatkus, Jonava
