Kirskite šaknis, o ne viršūnėles
Televizijos laidoje "Frontas" diskutuodami apie tai, ar reikia kolonijose dalinti švirkštus kalinamiems ŽIV nešiotojams, aukštus postus užimantys ponai iškalbingai postringavo ir "už", ir "prieš", tačiau kažkodėl niekas "nepastebėjo" pagrindinės problemos: o kaipgi narkotikai į "zoną" patenka? Nejaugi visoje Lietuvoje nerasime kelių šimtų padorių vyrų, kurie užkirstų kelią ne tik narkotikams, bet ir kitiems draudžiamiems daiktams. O jei kolonijose nebeliks narkotikų ar degtinės, tai ir "priklausomybės ligomis" sergantys nusikaltėliai laisvėje gerai pagalvos prieš užkrėstu švirkštu grasindami eilinei aukai, mat žinos, kad už grotų nebegaus jokių svaigalų ir turės kęsti "lomkes". Per daug bijomės Europos Sąjungos klerkų ir jų iškreiptų nuostatų dėl žmogaus teisių, o gal nedrįstame iš atsiganiusių kolonijų viršininkų ir Kalėjimų departamento vadovų atimti pelningiausią biznelį? Jei neįperkate šimtus tūkstančių kainuojančių prietaisiukų narkotikams aptikti, po kelis kartus per dieną tikrinkite kameras, kaskart iki nuogumo išrenkite ponus "autoritetus" ir jų "šestiorkas" ir jokie vertelkos "mobiliakų" kelnaitėse nebeslėps. Tą pačią procedūrą reikėtų nepasidrovėti atlikti ir su į ilgalaikius pasimatymus atvykstančiais nuteistųjų artimaisiais, nes žinoma, kad "kampuotųjų" gyvenimo draugės narkotikus kartais slepia net intymiausiose kūno vietose. Jei prižiūrėtojai nesugeba surasti visų maisto produktuose slepiamų kvaišalų, reikėtų iš viso uždrausti bet kokių produktų perdavimą nuteistiesiems. Kalinius derėtų remti tik pinigais, pervedant juos į asmenines sąskaitas, o po to jie jau patys prie kolonijos raciono "prisidurtų" skanesnį kąsnelį, nusipirktą "zonos" parduotuvėse.
Pagaliau nejuokinkite žmonių ir išbraukite žodį "darbų" iš Pataisos darbų kolonijų pavadinimų! Jei jau negalite garantuoti darbo vietų ir bent minimalaus atlyginimo visiems nuteistiesiems, bent jau atvežkite į kiekvieną pataisos įstaigą po porą sunkvežimių metro skersmens riedulių ir priverskite saulutės atokaitoje gulinėjančius kalinius ridinėti juos nuo vienos tvoros iki kitos, o kitą dieną - atgal. Sunkus darbas kadaise iš beždžionės padarė žmogų, tad kodėl vėl nepabandžius pakartoti tai, kas motinėlės gamtos jau seniai atrasta? Po sunkios fizinio darbo dienos nuteistiesiems nebeužteks jėgų ne tik kelti kvailus reikalavimus, bet ir švirkštui pakelti.
Rimvydas Vizgirda, Panevėžys
