"Grąžinkit darbą, džiaugsmą"
Mano vaikystė ir jaunystė prabėgo gražiame kaime. Darbo buvo užtektinai. Vasarą - daržų sodinimas, ravėjimas, šienapjūtė, rugiapjūtė. Rudenį - daržai, kūlimo darbai. Net ir po sunkiausios darbo dienos einat namo nenutildavo dainos. Po didesnių darbų būdavo pabaigtuvės, bet jose niekada nebūdavo degtinės ar vyno. Per pabaigtuves šeimininkai duodavo išgerti skanaus naminio alaus. Niekas nepasigerdavo, todėl nebūdavo barnių, pykčio.
Kaimas vasarą garsėjo gegužinėm. Laukdavom labai, pindavom vainikus, puošdavom šokių aikštelę. Susirinkdavo kelių kaimų jaunimas. Be smagių polkos, valso garsų, skambėdavo dainos. Čia niekada nebūdavo išgėrusių žmonių. Todėl nebūdavo nei barnių, nei muštynių.
Dieve, kur dingo linksmumas, dainos, darbas? Žmonės neturi darbo, neturi pakankamai pajamų iš ko pragyventi. Tačiau dar sovietmečio laikais prasidėjęs girtavimas stiprėja.
Man niekaip nesuprantama, kai mūsų valdžios vyrai, neturėdami jokios sąžinės, demonstruoja kiekviena menkiausia proga kilnojamą šampano ar vyno taurę. Ne tik kilnoja, bet ir atvirai pasirodo, kaip geria.
Gėrimams geresnės reklamos ir nereikia!
J. Kavoliūnienė, Rokiškio raj.
