Pensininkė iš Ukmergės rašo, jog jos dukra gyveno Vilniuje, buvo ištekėjusi. Laiško autorė įsitikinusi, jog būtent žentas su dukra susidorojo, t. y. ją nužudė, nors vėliau teismas jo kaltės nepripažino. Dukrą palaidojo motina (išlaidos siekė apie 800 litų). Žentas prie laidotuvių neprisidėjo, tačiau pasiėmė laidojimo pašalpą (375 litus). Iki dukros mirties laiško autorė jos vardu buvo atidariusi sąskaitą taupomajame banke ir įmokėjusi tam tikrą pinigų sumą. Po dukros mirties šį indėlį lygiomis dalimis paveldėjo mirusiosios tėvai ir buvęs sutuoktinis. Moteris norėtų sužinoti, ar pasielgta teisingai ir ar ji galėtų kokiu nors būdu gauti laidojimo išlaidų atlyginimą iš mirusios dukros vyro.
Advokatas V. Kazakiūnas paaiškino, jog pagal tai, kad dukros turtą lygiomis dalimis paveldėjo jos motina, tėvas ir sutuoktinis, galima spręsti, jog palikimas atsirado iki šių metų liepos 1 dienos, t. y. iki įsigaliojant naujajam Civiliniam kodeksui. Kadangi dukra nepaliko testamento, jos vardu buvusioje sąskaitoje pinigų lėšos buvo paveldėtos teisingai ir, deja, nieko nepadarysi, nors ir kokių įtarimų turėtų laiško autorė dėl to, kas prisidėjo prie dukros mirties (teismas dukros sutuoktinio kaltės nenustatė). Mirusios dukros vyras yra įstatyminis įpėdinis ir galėjo gauti tokią pačią palikimo dalį, kaip ir kiti pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai. Iš laiško turinio matyti, kad buvęs dukters sutuoktinis gavo ir laidojimo pašalpą. Laidojimo pašalpa paprastai mokama tam šeimos nariui, kuris mirusįjį palaidoja. Dėl jos gavimo galima kreiptis per 3 mėnesius po teisės į tą pašalpą atsiradimo dienos. Laiško autorė, matyt, nepasinaudojo šia teise, todėl ir susidarė tokia padėtis, kai ji palaidojo dukrą, bet lėšų, skirtų šiam tikslui, negavo, o jas pasiėmė kitas asmuo. Būtų galima kreiptis į teismą ir prašyti, kad būtų priteistos šios lėšos, nes pašalpa atsidūrė kito asmens rankose. Į teismą galima kreiptis per trejų metų ieškininės senaties terminą, jeigu jis dar nesuėjo iki šių metų liepos 1 dienos, o jeigu šis terminas suėjo - jis prasitęsia, nes pagal naująjį Civilinį kodeksą jau nustatytas dešimties metų ieškininės senaties terminas. Be to, laiško autorė nurodo, jog turėjo žymiai daugiau išlaidų nei laidojimo pašalpos dydis ir norėtų gauti visų šių išlaidų atlyginimą iš paveldėto turto. Jeigu laiško autorė norėjo reikšti pretenzijas į palikėjos, t. y. į dukters, turtą, nurodydama, jog ją laidojo, pastatė paminklą ir turėjo tas išlaidas, tai šitai reikėjo padaryti per 6 mėnesius nuo palikėjos mirties. Jeigu to nebuvo padaryta, vadinasi, ji praleido ieškininės senaties terminą. Jei šis terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas, išnagrinėjęs pareikštą ieškinį, šį terminą gali atstatyti. Šias pretenzijas laiško autorė turėtų reikšti ir kitiems įpėdinimas, kurie gavo palikėjos turto dalis. Reikėtų kreiptis į teismą, prieš tai atitinkamai parašius ieškininį pareiškimą. Tą galėtų padaryti advokatas.
