Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Nuteistieji puikiai žino, jog į "zoną" įnešti narkotines ar psichotropines medžiagas griežtai draudžiama, tačiau kankinami "alkio" ryžtasi bet kokiai rizikai. Deja, ne visada rizika pasiteisina.
Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose kalėjęs 25 metų Vilniaus gyventojas Arturas Olickis į Vidaus tyrimo tarnybos pareigūnų rankas pateko grįždamas iš trumpalaikio pasimatymo su artimu žmogumi. Įstaigos direktoriaus Alfredo Drazdžio teigimu, pareigūnai turėjo duomenų, jog šis vyrukas gali bandyti į "zoną" įsinešti narkotikų, todėl jam pasiūlė pačiam atiduoti draudžiamas medžiagas, antraip pažadėjo jį izoliuoti ir visą laiką stebėti. Vien iš staiga pasikeitusio nuteistojo veido išraiškos bei spalvos buvo galima suprasti, kad jis įtariamas ne be reikalo. Tačiau A. Olickis tikino nieko neturįs. Tuomet beliko jį kuriam laikui apgyvendinti laikino sulaikymo kameroje. Nuo kalinio visą laiką akių nenuleido budintis darbuotojas. Praėjo valanda ar šiek tiek daugiau, kuomet įtariamasis neišlaikė - iš užpakalio ėmė traukti į celofaną susuktą kamuoliuką ir bandė jį paslėpti už kameroje įrengto suoliuko. Pareigūnai šiame "siuntinėlyje" rado 30 tablečių psichotropinės medžiagos klonezepamo (tokias tabletes nuteistieji vadina "kryžiukais" arba "ratais"), 50 litų bei mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę. Dėl šio fakto pataisos namų Vidaus tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, per kurį A. Olickis prisipažino, jog minėtus daiktus pasimatymo metu jam perdavė aplankyti atvykusi motina Irina Chvostenko. Vyrukui paskirtas trejų mėnesių suėmimas. Šiuo metu tolesnį tyrimą atlieka Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra. Kai kurių pareigūnų teigimu, baudžiamoji atsakomybė gali būti pritaikyta ir kvaišalus savo sūnui atnešusiai motinai. A. Olickis į šiuos pataisos namus atvyko 2001 metų gegužės viduryje. Vilniaus pirmosios apylinkės teismas jam buvo paskyręs pusketvirtų metų kalėti. Į laisvę vyrukas turėjo iškeliauti kitų metų gegužės 6-ąją, tačiau dabar jo gyvenimas už grotų gali gerokai pailgėti.
