Liustracijos komisija patvirtino savo išvadą, jog į KGB rezervą įtraukti asmenys nėra tapatintini su sovietinio saugumo slaptaisiais bendradarbiais. Pagal Lietuvos įstatymus, būti įrašytam į KGB rezervą nereiškia sąmoningo bendradarbiavimo su šia sovietų represine struktūra, tačiau visuomenėje diskutuojama, ar tokie asmenys turi moralinę teisę eiti aukštas valstybės pareigas.
Šiomis dienomis savo nuomonę turi pateikti ir Parlamento laikinoji komisija, tačiau kad ir kokios bus išvados, jos visų tikrai netenkins. Jau dabar tai rodo gyventojų apklausos.
"Spinter tyrimų" apklausa
Remiantis tyrimo rezultatais, 74 procentai šalies gyventojų sutinka, kad tikslinga paviešinti KGB rezervui priklausiusių žmonių pavardes. 13 procentų laikosi priešingos nuomonės, o 14 procentų šiuo klausimu neturi nuomonės. Sąrašų paviešinimui labiau pritaria vyresniojo amžiaus gyventojai, o jaunimas dažniau neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu.
Respondentai neišsakė aiškios nuomonės, kaip turėtų būti pasielgta su KGB rezervo sąrašuose buvusiais aukštais valstybės pareigūnais. 27 procentų gyventojų vertinimu, tokie žmonės privalo besąlygiškai atsistatydinti, 38 procentai mano, kad galimybę toliau eiti pareigas turėtų nulemti bendradarbiavimo su KGB lygis, 11 procentų teigė, kad turi būti atsižvelgta į šių asmenų nuopelnus Lietuvai jau po Nepriklausomybės atkūrimo.
Gyventojai nepritaria priėjimo prie KGB archyvinių dokumentų ribojimui - net 80 procentų apklaustųjų tokius valdžios veiksmus vertina neigiamai. Itin neigiamai panašius ribojimus vertina vyresnės kartos atstovai, jaunesni respondentai dažniau susilaikė nuo vertinimo.
Daugiau nei pusė - 56 procentai - respondentų mano, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio visuomenės, ypač jaunimo, švietimui Lietuvos istorijos klausimais, 24 procentai tam nepritaria. Tokiai iniciatyvai mažiausiai linkę pritarti jauniausieji respondentai, kurių nuomone, visų lygių mokyklose pakankamai išsamiai dėstoma Lietuvos istorija, tad papildomas šios temos sureikšminimas būtų paprasčiausias lazdos perlenkimas.
Šį gyventojų viešosios nuomonės tyrimą bendrovė atliko naujienų portalo "Delfi" užsakymu.
Panašūs ir BNS užsakymu atlikti Rinkos analizės ir tyrimų grupės apklausos rezultatai. Paklausti, ar KGB rezerve praeityje buvę asmenys turi moralinę teisę užimti aukštus valstybinius postus, net 63,3 procento respondentų atsakė neigiamai.
Tai ne žaidimas
Parlamentinė komisija turėtų aiškiai pasakyti, kas yra KGB rezervo karininkas. "Vieniems atrodo, kad priklausymas KGB rezervui yra lyg ir pramoginio pobūdžio užsiėmimas, - sako žinomas žurnalistas Rytis Juozapavičius. - Kaip iškyla su komjaunuoliais darbo ir poilsio stovykloje. Kiti sako, kad būti KGB rezervo karininku - vadinasi, būti sąmoningai pasirengusiam bendradarbiauti su nusikalstama ir pavojinga užsienio slaptąja tarnyba. Tokia padėtis, kai žmonės, dėl kurių biografijos visuomenėje nėra sutarimo, užima aukštus postus, yra stačiai nesuvokiama. Nelabai suprantu paaiškinimų, kurių logika verčia manyti, kad KGB karininko statusas prilygsta kone pramoginei veiklai. Įrašas biliete, ir tiek".
Šiai R. Juozapavičiaus nuomonei pritaria ir redakcijos kalbinti jauni žmonės. "Niekaip nesuprantu, kaip gali užsienio reikalų ministru ar saugumo vadovu dirbti žmonės, susiję su KGB, - sakė 18-metė Kamilė. - Ir koks bus NATO ar Europos Sąjungos vadovų požiūris į tokius Lietuvos atstovus? Kaip tokius žmones prileisti prie slaptų dokumentų, kurie, be abejo, domina Rusijos struktūras?"
Kiek kitaip į skandalą ir į rezervistus žiūri buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas, ambasadorius Mečys Laurinkus. Jis sako esąs nustebęs dėl Lietuvoje kilusio ažiotažo dėl vadinamųjų KGB rezervistų ir teigia nesuprantąs, kodėl dabar "teisiami" Lietuvai ypač nusipelnę jos patriotai - dabartinis VSD vadovas Arvydas Pocius ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
KGB klastojo
M. Laurinkus pateikė atsakymą į Seimo laikinosios komisijos paklausimą, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo informuotas apie A. Pociaus ir A. Valionio įtraukimą į KGB rezervo sąrašus.
M. Laurinkus savame atsakyme komisijai teigia buvęs informuotas ir apie A. Pociaus, ir apie A. Valionio priklausymą KGB rezervui.
"A. Pocius, prieš tapdamas tuomet mano pavaduotoju, informavo mane, o aš savo ruožtu informavau tuometinį prezidentą Valdą Adamkų, o vėliau - skiriant A. Pocių VSD vadovu - ir laikinai ėjusį prezidento pareigas Artūrą Paulauską apie A. Pociaus įtraukimą į KGB rezervą neaiškiomis aplinkybėmis", - Eltai sakė M. Laurinkus.
M. Laurinkus teigė esąs susipažinęs su A. Pociaus byla ir tvirtino, kad joje iš tiesų esama daug neaiškų aplinkybių.
"Jokiomis sovietmečio laikotarpio bylomis nereikia pasikliauti 100 procentų, ypač tais dokumentais, kuriuos sudarinėjo specialiosios sovietų saugumo tarnybos. Manau, kad kaip ir visame pasaulyje, niekuomet nereikia 100 procentų pasitikėti jokiais specialiųjų tarnybų, ypač okupacinių valdžių, dokumentais", - sakė M. Laurinkus, pridūręs, jog tai teigiąs remdamasis savo septynerių metų vadovavimo VSD patirtimi.
Pasak M. Laurinkaus, KGB rezervo tema jau buvo diskutuojama rengiant Liustracijos įstatymą. VSD jau tuo metu buvo pateikusi įstatymą rengusiai darbo grupei informaciją apie KGB rezervo statusą ir vaidmenį sovietmečiu.
"Tuomet ši tema taip pat buvo aptarinėjama žiniasklaidoje, bet kažkodėl plačiau niekas nesidomėjo, netyrė, - teigė M. Laurinkus. - KGB rezervo struktūra, mano giliu įsitikinimu, buvo grynai popierinė biurokratinė struktūra, kuri, manau, kad pati nesusivokė, koks yra jos vaidmuo, ypač dar būsimo karo metu", - aiškino buvęs VSD vadovas.
Pradėjus viešai skelbti KGB rezervo karininkų sąrašus, sureagavo ir kitos žinybos. Specialią spaudos konferenciją šiuo klausimu surengė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Teismų tarybos vadovas Vytautas Greičius.
Prašėsi į rezervą
"Man yra žinoma, kad KGB rezervo sąrašuose minimos trys teisėjų pavardės. Aš su tais teisėjais esu asmeniškai kalbėjęsis. Šie teisėjai KGB rezervistais tapo, kai dar nebuvo teisėjais. Valentinas Janonis aiškino, kad jam nebuvo žinoma apie jo įtraukimą į KGB rezervą. Kiti ten pateko norėdami išvengti nuolatinių kvietimų į apmokymus, nes KGB rezervo apmokymai vykdavo rečiau", - teigė V. Greičius.
ELTA primena, jog KGB rezervininkų sąraše minimi Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, Teismų tarybos narys Edmundas Inokaitis ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis. Šiame sąraše esą minimas ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys.
Pasak V. Greičiaus, Kauno miesto apylinkės teisėjas pas jį buvo pats atvykęs ir paaiškino savo patekimo į sovietų saugumo rezervą aplinkybes.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nekomentavo, kokių bus imtasi veiksmų prieš šiuos asmenis, nes esą būtina sulaukti aukštų pareigūnų sąsajas su KGB tiriančios Seimo laikinosios komisijos išvadų. "Palauksim išvadų ir kai jas žinosim, šį klausimą būtinai aptarsime Teismų taryboje ir priimsime sprendimą", - sakė V. Greičius.
Išaiškinti du agentai
Buvęs VSD vadovas M. Laurinkus tikino, jog Liustracijos įstatymas išsprendė labai daug problemų, jam įsigaliojus bendradarbiavę su KGB prisipažino 1 500 žmonių. Tačiau daugelis kitų, tarp jų ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, nepatenkinti Liustracijos komisijos darbu. "Tai tik parodo, kad komisija nesiima jai pavesto darbo arba ji yra nekompetentinga tą darbą atlikti. Drįstu tą pasakyti, žinau, kad tai gali sukelti tam tikrų audrelių šaukšte", - sakė V. Adamkus, komentuodamas informaciją, kad nuo jos sudarymo komisija išaiškino tik du dėl bendradarbiavimo su KGB neprisipažinusius asmenis. Šiomis dienomis atsistatydino šios komisijos vadovas Vytautas Damulis, iš pareigų komisijoje nusprendė pasitraukti dar du nariai - Juozas Starkauskas iš Rezistencijos ir genocido centro bei Zenonas Bondzinskas iš Generalinės prokuratūros. Atrodo, kad rezervistų skandalas sunaikino komisiją, kurioje buvo 5 nariai. Liko tik du. Dabar jau renkami kandidatai vietoj atsistatydinusiųjų ir kalbama, kad Liustracijos komisijai reikia suteikti daugiau savarankiškumo bei tobulinti jos veiklą.
