Remigijaus RAINIO ir Romualdo VILČINSKO fotoreportažas
Pusiaukelėje tarp Kernavės ir Vilniaus įsikūrusi Sudervė artimiausiu metu gali tapti šalies skulptorių sostine, mat ant Vilnojos ežero kranto jau antrus metus rengiamas akmens simpoziumas. Jo metu sukurtos skulptūros puošia to paties pavadinimo motelio aplinką. Šiemet tarptautiniu virtęs renginys jo dalyvius nustebino net iš Pakruojo rajono suvežtų riedulių gausumu ir dydžiu. Skulptorius iš Baltarusijos Igoris Zasimovičius teigė, kad jo šalyje visi rieduliai, kurių skersmuo viršija 1 metrą, paskelbti gamtos paminklais, o dviejų metrų skersmens akmenys net sunumeruoti ir iš jų kurti skulptūras beveik neįmanoma. Vis dėlto vienintelis su žmona Katerina į Lietuvą atvykęs baltarusis teigė pragyvenąs iš savo kūrybos, nes turįs daug užsakymų, o jo darbai perkami ir užsienyje. Savo skulptūrą iš trijų skirtingų granito rūšių I. Zasimovičius pavadino "Europos pagrobimu" ir ketino eksponuoti tiesiog Vilnojos ežero bangose, tačiau paaiškėjo, kad ežero dugną dengia pusantro metro dumblo sluoksnis, tad vien jautį ir Europą laikantis pagrindas kainuotų apie 5 000 dolerių. Taigi skulptūrai vietelės teks ieškoti sausumoje. Igoris ir Katerina sakė skaniai ir sočiai pavalgantys motelio kavinėje, tačiau labai pasiilgę namie gaminto maisto. Kai pavargsta, skulptorius medituoja arba klausosi varlių kvarkimo netoliese esančioje kūdroje.
Pirmasis savo skulptūrą užbaigė ir jau išvyko namo, į Švediją, linksmuolis Lolo iš Geteborgo. Ingemarui Andersonui pravardę, kuria jis pasirašinėja savo kūrinius, sugalvojo sesuo. Žaismingasis švedo kūrinys "Drakonė" turi vyresnįjį draugą - panašų drakoną I. Andersonas "apgyvendino" mažame miestelyje už 100 kilometrų į šiaurę nuo Geteborgo. Paklaustas, kodėl nesimato drakonės uodegos galiukas, jis visiems aiškino, kad jos uodega išlenda Švedijoje. Džiazą mėgstantis ir kontrabosu grojantis Lolo savo instrumento į Lietuvą neatsivežė, tačiau mielai dalyvavo visuose skulptorių pasisėdėjimuose, apsilankė keliuose džiazo muzikos koncertuose.
Pavargęs ir labai pasiilgęs šeimos prisipažino latvis Zigmundas Bielis, kuriantis sudėtingą akmens ir vamzdžių konstrukciją, pavadintą "Fontanas". Be skulptoriaus talento, čia reikia išmanyti ir santechniką - Zigmundas aiškino, jog sunkiausia ne pragręžti granitą, o tinkamai sujungti visus vamzdžius, kad iš fontano trykštų vanduo.
Lenkas Zbignevas Adamčikas, kuriantis "Palydovinę anteną", savo skulptūra lyg pratęsia dar 1996 metais pradėtą saulės akmens temą. Didelio skersmens apvaliame akmenyje jis iškalė vyro ir moters profilius. Skulptorius savo skulptūras vadina žmonomis, todėl jauniausiajai "antenai" norėtų surasti apvalią, medžiais apaugusią aikštelę, kurioje galėtų atsiskleisti visas kūrinio grožis. Lietuvoje Zbignevui ypač patiko "Trejų devynerių" trauktinė, tad kartais jis mielai pasilepina šiuo aromatinguoju gėrimu.
Kalbant apie gėrimus reikia pasakyti, kad simpoziumo dalyviai alkoholiu nepiktnaudžiauja, tik retkarčiais po dienos darbų, pasikaitinę pirtelėje ir diskutuodami apie meną, išgeria po bokalą alaus ar vieną kitą taurelę. Kone kiekvienas atsigabeno po butelaitį ar du nacionalinių gėrimų, todėl jų degustacija tapo savotiška pramoga. Štai baltarusis savo kolegas vaišino firmine degtine "Liuks Kristal" ir "Brestskaja Osobaja", o kaliningradietis Piotras Toropovas atsivežė stiprios kaip ugnis "Kaliningradskaja vodka".
Simpoziumo kuratorius skulptorius Juozas Genevičius sakė, jog kolegos iš užsienio tinkamai įvertino be cukraus gaminamą "Biržiečių" alų, sutiko, jog "Švyturio" alus ne veltui pripažintas vienu geriausių pasaulyje.
Visiems aštuoniems simpoziumo dalyviams talkina tik vienas "baudžiauninkas". Taip kadaise buvo vadinami pagalbinius darbus atliekantys akmenskaldžiai, pagal menininkų nurodymus nukapojantys nereikalingus uolienos sluoksnius. Profesionalus akmenskaldys Alvydas Balčiūnas iš Telšių pats yra baigęs skulptūros studijas, todėl visiems simpoziumo dalyviams tapo nepakeičiamu padėjėju ir net patarėju, nors jam nebereikia, kaip senovėje, kūrenti žaizdro ir aštrinti primityvių kaltų.
Birželio viduryje "Tautos balsas", kaip skulptoriai vadina improvizuotą žiuri, kurią sudaro į simpoziumo uždarymą bei darbų aptarimą susirinkę žurnalistai, menininkai ir paprasti žiūrovai, išrinks geriausią skulptūrą, o kūrėjai išsiskirstys iki kitų metų. Vilnojos skulptūrų parkas praturtės dar 8 kūriniais.