Su gerai žinomais pramogų verslo atstovais Aiste Stonyte ir Jogaila Morkūnu kalbėjomės ne tik apie TV4 transliuojamą jų laidą “Arbatos klubas naktį” (www.arbatosklubas.lt), bet ir apie lietuviškos popkultūros būklę. Tai gerą ar blogą turime popkultūrą?
Apie ką jūsų vasaros laida?
Jogaila: “Arbatos klubas” naktį išlaiko tą patį formatą, kokį turėjo rytinis “Arbatos klubas”, tik vakarais ir sekmadienio naktį galima pateikti daugiau įvairesnės medžiagos. Apie savaitgalį sakoma, kad tai naktis, kuri tęsiasi nuo penktadienio iki pirmadienio ryto. Stengiamės padėti kiekvienam žmogui pratęsti teigiamas savaitgalio emocijas. Viskas vyksta naujoje terasoje, po atviru dangumi, yra daug pramoginių elementų. Kiekvieną laidą pavertėme savotišku teminiu vakaru, į kurį renkasi visuomenei gerai pažįstami žmonės - politikai ar pramogų verslo atstovai.
Kokį įsivaizduojate savo žiūrovą?
Aistė: Neįmanoma atspėti žiūrovo. Įtarėme, kad šeštadienio rytą mus žiūrėjo šeimos ir vidutinio amžiaus žmonės, - ne jaunimas, nes jaunimas po penktadienio vakaro dažniausiai miega, taip pat nedaug vyresni žmonės, nes jie veikiausiai keliauja į turgų. Tad, tikimės, kad sekmadienio naktį su mumis leidžia įvairesnė auditorija - ta, kuri susikuria naktį iš penktadienio į pirmadienį. Jie turi galimybę pratęsti savo vakarėlius.
Jogaila: Mes orientuojamės gal į kiek jaunesnį žiūrovą. Manau, kad vyresnis žiūrovas 9 val. vakaro jau miega arba eina melžti karvių, be to, nežinia, ar jiems tikrai įdomus toks vakarėlis. Taigi orientuojamės į jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmones, kurių laisvesnis mąstymas ir didesnis polėkis.
Kuo skiriasi jūsų laida nuo kitų laidų?
Aistė: Kai prieš trejus metus su Audriumi Siaurusevičiumi vedėme “Pusryčių klubą”, sakėme, kad mūsų laida nuo kitų skiriasi tuo, jog tai klubas. Vieta, kurioje renkasi mieli, artimi, gerai pažįstami žmonės. Tai yra neformali, namų atmosfera. Manau, kad tiek laidos dalyviai, tiek žiūrovai jau pajuto, kad bendraujama truputį kitaip, kiek laisviau. O dabar tos laisvės dar daugiau - kadangi Jogaila vadovauja paradui studijoje, laisvės gana daug…
Bet ar nebijojote išgąsdinti šia laida žiūrovų?
Jogaila: Žiūrovai turi televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį ir jeigu jiems labai baisu, jie gali persijungti kitą kanalą.
Kviečiate politikus, bet paprasti žmonės jų nemėgsta.
Aistė: Bet kaip smagu žiūrėti į pramogaujantį politiką ar į politiką, pasirišusį prijuostę ir kepantį kiaušinienę…
Bet pramogaujantys politikai po tokių laidų yra labai kritikuojami…
Jogaila: Esame įgavę politikų pasitikėjimą. Jie žino, kad mes neleisime sau peržengti padorumo, privatumo ribų.
Aistė: Gali juokauti, šmaikštauti, bet, gink Dieve, negali įžeisti žmogaus. Ir politikai yra jautrūs, turi tabu ir nešneka kai kuriomis temomis.
Apie lietuvišką popkultūrą
Sako, kad lietuviška popkultūra yra žemo lygio, neįdomi. Ar su tuo sutiktumėte?
Aistė: Kaip ir bet kuri kita tauta, savo kultūroje turime daug pigių dalykų ir kartu turime perliukų. Tą patį galima pasakyti ir apie popkultūrą. Galų gale gyvename tokiame kontekste: koks kontekstas, tokia ir popkultūra.
Jogaila: Visur yra paralelių: kuo mes patys gyvename, tokią kultūrą ir turime. Tai klasikinis rinkos dėsnis - koks vartotojas, toks ir paslaugos teikėjas.
Ar negalima formuoti rinkos?
Jogaila: Iš dalies auditorija ir atlikėjai veikia vienas kitą. Pažiūrėkite į pirmąsias Cicino dainas ir į dabartines: instrumentuotė tobulėja, tekstai tampa ne tokie banalūs. Tu augi kartu su atlikėju, jeigu jis auga.
Sakėte, turime ir perliukų? Kokių?
Jogaila: Džordana Butkutė, Laimutis Purvinis, Kęstutis Valionis ir pusbroliai Aliukai… Pavyzdžiui, Laimutis Purvinis yra “Pageidavimų koncerto” dievukas, o “Pageidavimų koncertas” yra dar vienas popkultūros sluoksnelis.
Aistė: Lietuvoje popkultūra yra dvigubu dugnu. Viena yra, ką myli ir mėgsta tauta, ir kita, ką mes, žurnalistai, manome.
Taigi išeina, kad mes turime dvigubą popkultūrą - tikrąją, kurią mėgsta tauta, ir netikrąją, kurią rodo tokios televizijos laidos kaip “Arbatos klubas”? Teisingai supratau?
Jogaila: Mes duodame tai, kas, mūsų galva, yra gerai. Čia kaip su produktais: negeriu šlykščios kavos, neimu šlykštaus produkto, net jeigu man kas nors bando jį įbrukti, nes turiu savo nuomonę. Man keisti tie žiūrovai, kurie kartkartėmis skambinėja ir sako: “Negaliu žiūrėti jūsų laidos”. Kovo 11-osios ir Vasario 16-osios iškovojimai turi būti gajūs kiekviename iš mūsų - turime imti tai, ko kiekvienas norime. Popkultūra yra akivaizdus pavyzdys. Esame išsikovoję demokratiją. Kiek esi išsilavinęs, kiek tavo muzikinis skonis išlavėjęs ir lemia tai, kokį popkultūros elementą pats pasirenki. Jeigu esi nenusiteikęs linksmintis, tavęs niekas nepralinksmins.
Šiuolaikinė popkultūra neatsiejama nuo erotikos, erotizmo. Taip pat ir jūsų naktinis klubas tapęs erotiškesniu. Anot Artūro Tereškino, erotika Lietuvoje primena Atgimimo laikus. Atrodo, kad lietuviai iš tikrųjų neturi tos erotikos kultūros?
Jogaila: Prieš trylika metų neturėjome nei sekso, nei laisvosios rinkos. Dabar augame, jau išlaisvėjome tiek, kad galime rodyti per televiziją lengvą erotiką. Viskas ateis: aktoriai tobulės, režisieriai taps protingesni, scenaristai rašys geresnius scenarijus, nes kol kas erotinės laidos yra absoliučiai naujas ir neišminkytas molis. Bet kurioje gyvenimo šakoje yra progresas, taip pat ir čia…
Aistė: Pradėkime nuo to, kad mes neturėjome jokių erotikos tradicijų. Uždanga nukrito, o už jos turinys - gana nekokybiškas. Aišku, kad metams bėgant kas nors gal ir pasikeis, išsikristalizuos ir smalsiai tautai jau nereikės tokio erotikos bumo, kai visos mergaitės ant žurnalų viršelių nuoginamos, nebebus poreikio ir kalbant su kokiu nors įžymiu žmogumi būtinai paliesti sekso ar intymių temų, idant pokalbis pasisektų.
Tai kaip jūs įvertintumėte lietuvišką popkultūrą, kiek skirtumėte balų?
Jogaila: Aš apskritai nedrįsčiau jos vertinti. Gal patenkinamai.
Aistė: Duočiau mažesnį balą, nes dar yra kur tobulėti. Kažkas yra sakęs, kad lietuvišką estradą reikėtų įstatymu uždrausti. Taip griežtai nevertinčiau, bet tobulėti yra kur. Bet visų pirma tobulėti turėtų pati tauta, - ji suformuoja visus poreikius ir popkultūros elementus.
Ar jūs esate pasiryžę kelti Lietuvos popkultūros lygį?
Jogaila: Jeigu sugebėtume nors šiek tiek prisidėti prie Lietuvos popkultūros kėlimo, būtume laimingi galėdami tą daryti.
Aistė: Tikriausiai amžinai diskutuosime, ar turime tai daryti. Kai renkamės, kas mums patinka, ką kviesti į laidas, mes, kaip žurnalistai, prisidedame prie popkultūros formavimo. Kai imamės cenzūros, tam tikra prasme atliekame švietimo misiją. Bet dažniausiai susiduriame su ta pačia dilema - ar tautai tai įdomu. Tad lieka klausimas: ar žurnalistas prisitaiko prie auditorijos poreikių ar tarsi pionierius imasi ją formuoti?
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Virginijus Savukynas ([email protected])
