Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Neseniai vienos apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje du vyrai ir viena moteris buvo kaltinami sukčiavimu bei bendrininkavimu. Istorija labai paprasta: suplanavę staiga praturtėti, sukčiai slapčia nukopijavo didmiesčio pakraštyje esančio vieno iš aferistų giminaitės sodo sklypo su prabangiu namu dokumentus ir ne kartą pasiskelbė reklaminiame laikraštyje, siūlydami minėtą statinį su žeme nebrangiai įsigyti. Tačiau gavę tūkstantinius rankpinigius, "pardavėjai" pradingdavo.
Pavyko apmauti tris pirkėjus. Ketvirtąkart pirkėju apsimetė civiliškai vilkintis policijos pareigūnas, kuris iškart po solidžių rankpinigių perdavimo iš kišenės išsitraukė tarnybinį pažymėjimą ir mandagiai pasiūlė aferistams mikliai ropštis į sodo sklype pasirodžiusį grotuotą policijos automobilį.
Įtariamųjų kaltė buvo visiškai įrodyta. Ir kiek, manote, teismas jiems atseikėjo? Ogi, galima sakyti, nenuteisė išvis! Tiesa, jei įsigilinsime į įstatymo paragrafus, viskas gerai. Tačiau svarstant ne teisininko, o paprasto mirtingojo galva, kitokių minčių, nei kad aferistams pavyko stebėtinai lengvai išsisukti, nekyla... Skubame paaiškinti, kodėl...
Kaip žinia, Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą, kai apgaule savo ar kitų naudai buvo įgytas didelės vertės svetimas turtas, numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Būtent pagal šią LR BK 182 straipsnio formuluotę minėtiems sukčiams ir buvo pateikti kaltinimai. Tačiau teismas nusprendė, jog beveik 10 000 litų grobis (aukoms padarytas materialinis nuostolis) - menka suma, nedidelės vertės turtas, todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinimus sušvelnino. Na, o už apgaule įgytą nedidelės vertės turtą numatyta kur kas švelnesnė atsakomybė - bauda arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Buvo nuspręsta visiems trims sukčiams skirti po 50 MGL dydžio (6 250 litų) baudą (bauda - pati švelniausia iš visų taikomų bausmių). Tačiau ir šių pinigų nė vienam nuteistajam nereikėjo sumokėti į valstybės iždą! Mat paaiškėjo, kad paskirtąsias bausmes sukčiai jau... atlikę!
Pasirodo, iki teismo įtariamiesiems (vienam - trumpiau, kitam - ilgiau) buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas. O kaip numatyta LR Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje (bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės) bei to paties kodekso 66 straipsnyje (kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę), suėmime išbūtas laikas užskaitomas vieną arešto dieną prilyginant 2 MGL (250 litų). Teismas, matyt, iš anksto apskaičiavo, kokio dydžio baudas sukčiams skirti, kad bausmę būtų galima laikyti atlikta...
Analogiškos lengvatos - ir vagims, ir kontrabandininkams
"Akistatos" turima informacija, atvejų, kai ikiteisminio tyrimo metu buvusiems suimtiems asmenims teismas skiria pačias švelniausias bausmes - baudas ir iškart, remdamasis anksčiau paminėtais Baudžiamojo kodekso straipsniais, jas užskaito (tai yra konstatuoja, kad nusikaltėlis skirtą bausmę jau atliko), vis daugėja.
Štai vienos apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurios "pagrindinis herojus" - nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis vagišius, iš vienos mokymo įstaigos kabineto nugvelbęs rankinę su joje buvusiais daiktais (bendras nuostolis - beveik 500 litų). Teismas konstatavo, jog buvo pagrobtas svetimas turtas įsibraunant į patalpą ir vagiliui skyrė... 8 MGL (1 000 litų) dydžio baudą. Iškart buvo konstatuota, jog nuteistasis bausmę jau atliko (mat ikiteisminio tyrimo metu vagišius buvo dešimčiai parų suimtas).
Nei laisvę praradęs, nei materialinių nuostolių patyręs vagišius paskelbus tokį nuosprendį iš teismo salės, kaip sakoma, išėjo švilpaudamas, o koridoriuje stabtelėjęs prie nukentėjusios moters, pro dantis prašvokštė: "Dabar prarasi ne tik rankinuką - ir galvą..." Vargšė moteris, nusivylusi teisingumu ir baimindamasi įžūlaus vagišiaus keršto, skubiai persikėlė gyventi į kitą miestą...
Kitas pavyzdys. Apygardos teismas paskelbė nuosprendį beveik 30 000 litų vertės kontrabandinį krovinį per valstybinę sieną gabenusiam bedarbiui. Už tokį nusikaltimą (kai kontrabandinio krovinio vertė neviršija 250 MGL, tai yra 31 250 litų) įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Teismas nusprendė, jog pakaks ir baudos. Atsižvelgus į sunkią teisiamojo padėtį (bedarbis, neturi jokio turto, šeimoje yra nepilnamečių vaikų), kontrabanda besivertusiam bedarbiui buvo skirta 10 MGL dydžio (1 250 litų) bauda. Tačiau su šiais pinigais nuteistajam irgi nereikėjo atsisveikinti. Kaip ir ankstesniaisiais atvejais, kontrabandininkas dar iki teismo dešimt parų buvo praleidęs areštinėje, tad su valstybe, kaip sakoma, atsiskaitė su kaupu (teismas jam galėjo skirti ir dvigubai didesnę baudą - rezultatas būtų likęs toks pat, mat, kaip minėta, viena suėmime praleista diena iš skirtosios baudos sumos "nubraukia" 250 litų).
Baudos, kurias galima užskaityti kaip jau atliktą bausmę, numatytos ir mažamečio asmens tvirkintojams, ir šmeižikams, ir apkaltintiesiems neteisėtu laisvės atėmimu, ir grasinusiesiems nužudyti (šį sąrašą galima ilgai tęsti), žinoma, jei per ikiteisminį tyrimą įtariamieji buvo kiek nors laiko areštuoti.
Išteisintiesiems - sunkesnė dalia
Nesiimsime spėlioti, kodėl už labai panašų nusikaltimą vienas asmuo gali būti nuteistas keleriems nelaisvės metams, o kitas, jau kitame teisme, - pamaloninamas tik pinigine bauda, kurios, kaip patvirtina anksčiau aprašytieji pavyzdžiai, gali net nereikėti sumokėti... Tačiau negalime nutylėti to, jog nusikaltusiems asmenims įstatymai yra kur kas palankesni, nei į negailestingąją teisėsaugos mėsmalę buvusiems įsuktiems per klaidą. Tiksliau - per pareigūnų apsižioplinimą.
Neseniai Aukščiausiasis Teismas padėjo paskutinį tašką kauniečio Michailo Bolotovo civilinėje byloje, kur vyriškis teisėsi su Lietuvos valstybe reikalaudamas pustrečio tūkstančio litų materialinės bei 100 000 litų moralinės žalos atlyginimo. Deja, ieškovo skundas buvo atmestas - paliktas galioti Apeliacinio teismo sprendimas, patenkinęs ieškovo pageidavimą tik iš dalies - priteisęs vos 7 000 litų.
Kaip prieš porą dienų "Akistatos" žurnalistei užsiminė M. Bolotovas, jo advokatas jau bebaigiąs paruošti skundą Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre. "Vardan savo garbės eisiu iki galo", - pridūrė M. Bolotovas.
Kaip jau esame rašę, prieš kelerius metus M. Bolotovas buvo įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą (kad galėjo nužudyti kunigą Ričardą Mikutavičių ir pagrobti jo paveikslus), todėl lygiai pusę metų praleido Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Kaltinimams taip ir nepasitvirtinus, M. Bolotovas buvo paleistas į laisvę, jo atžvilgiu byla tyliai nutraukta. Įžeistas kaunietis patirtų skriaudų nedovanojo - kreipėsi į teismą dėl pareigūnų veiksmų pripažinimo neteisėtais ir kompensacijos už padarytas skriaudas paskyrimo.
Teismų karuselėje ši civilinė byla "sukosi" ne vienerius metus. 2005-ųjų pradžioje Apeliacinis teismas, kaip jau minėta, priėmė sprendimą ieškovo skundą iš dalies patenkinti. Deja, vietoj M. Bolotovo lauktos šimtatūkstantinės kompensacijos buvo priteista keliolika kartų mažesnė suma, arba maždaug po 37 litus už kiekvieną suėmime praleistą dieną. Štai ir paskaičiuokime: teisėtai - už įvykdytą nusikaltimą - belangėje uždarytam vagiui, vaikų tvirkintojui ar panašiam nusikaltėliui kiekviena už grotų praleista diena prilyginama 250 litų, o už grotų atsidūrusio niekuo dėto, jokio nusikaltimo nepadariusio žmogaus nelaisvės diena įvertinama vos keliomis dešimtimis litų!
Logikos trūksta, bet įstatymams nenusižengta
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys pareiškė nesąs "didelis civilinės teisės žinovas" ir tikslesnių komentarų "suimtų asmenų nelygių galimybių tema" patarė kreiptis į kompetentingesnius teisininkus, geriausia - į kodeksų rengimo darbo grupių vadovus. Arba teisininkus-praktikus. Po akimirkos parlamentaras užsiminė netikįs, jog tokių atvejų pasitaiko šiandieninėje teismų praktikoje - to esą paprasčiausiai negali būti.
Kita vertus, anot R. Šukio, baudos, kaip vienos iš bausmės rūšių, paskyrimas yra visai kas kita, nei kompensacijos už patirtą žalą dėl neteisėto suėmimo patenkinimas. Na, o kadangi tai, parlamentaro žodžiais, nėra tarpusavyje susiję dalykai, jie esą ir neturėtų būti lyginami, gretinami.
Pasak Seimo nario, teismui sprendžiant klausimą dėl suėmime, kaip vėliau paaiškėja, be teisėto pagrindo laikyto asmens patirtos materialinės bei moralinės žalos kompensavimo, atsižvelgiama į tai, kiek per to neteisėto suėmimo laiką jis turėjo su laisvės praradimu susijusių išlaidų, kiek negavo pajamų negalėdamas eiti į darbą ir panašiai. Tiesa, tai esą nereiškia, kad ieškovas savo tariamus nuostolius pateiks "iš lubų" ir tuo bus besąlygiškai patikėta - teismas viską skrupulingai išsiaiškina, įvertina.
Visai kita metodika, kitais kriterijais, anot Raimondo Šukio, vadovaujamasi, kai svarstomas bausmės už padarytą nusikaltimą skyrimo dydis.
- Apmaudu, tačiau įstatymuose yra gana daug sveikai logikai prieštaraujančių teiginių, paradoksų, - pareiškė kaunietis advokatas, nenorėjęs sakyti savo pavardės. - Nors suburtos nemažos specialistų darbo grupės tokioms spragoms "lopyti", šio darbo pabaigos dar nematyti...
Advokato žodžiais, akivaizdu, jog gilinantis į suėmime praleistų dienų "įkainojimą" dviejuose kodeksuose - Civiliniame ir Baudžiamajame - "nesueina galai". Mat Baudžiamajame kodekse kompensacija už suėmime išbūtas dienas vertinama vienaip, o Civiliniame kodekse (kai turimas omenyje neteisėtas suėmimas) - kitaip. To neturėtų būti. Kur esą matyta, kad neteisingai apkaltintas, kelis mėnesius ar net metus iki teismo suimtas laikytas pilietis gali pretenduoti į apgailėtinai mažas pinigines kompensacijas (motyvas - neva valstybė neturi galimybių mokėti daugiau), o štai nusikaltimą padariusiam asmeniui daromos akivaizdžios nuolaidos, galima drąsiai sakyti - suteikiamos lengvatos, tam tikros privilegijos.
O ką šiuo klausimu pasakytų teisėjai praktikai? Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Pranas Šimkus "Akistatą" patikino, kad baudos užskaitymas už suėmime praleistas dienas neprieštarauja įstatymui. Teisėjas netgi pacitavo ištrauką iš teismų darbo praktiką išaiškinančios informacinės literatūros, patikslindamas, jog teisiamajam skyrus bausmę - baudą, to piliečio suėmime išbūtą laiką, vieną suėmimo dieną prilyginant 250 litų, užskaityti yra privaloma.
Teisėjas nenorėjo išsakyti savo nuomonės, ar šia prasme nusikaltėliai neatsiduria kur kas geresnėse pozicijose, nei neteisėtai apkaltinti, be reikalo buvę suimti, taigi kur kas labiau už pirmuosius nukentėję piliečiai, ir ar nereikėtų šių įstatymų spragų kuo skubiau pataisyti. "Šiuos dalykus geriau tegul komentuoja įstatymų leidėjas", - buvo atsakyta.
Pasak teisėjo, bauda negali būti keičiama, jei ji yra skiriama kartu su kita bausme (įstatymas draudžia dvigubų bausmių keitimą). Tam tikrais atvejais bauda negali būti keičiama ir tuomet, jei asmuo teisiamas už kelias nusikalstamas veikas, tai yra kai bausmės yra subendrinamos, kai švelnesnė bausmė yra keičiama griežtesne (tuomet bauda skiriama kartu su kita bausme).
