Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Dusetose (Zarasų rajonas) iki suėmimo gyvenęs, prieš porą metų už plėšimą lygtinai teistas Ramūnas Sinkevičius (20 m.) antrąkart į teisiamųjų suolą sėdo už motinos Vijolės Sinkevičiūtės tuometinio sugyventinio Grigorijaus Kirilovo tyčinį nužudymą.
Ši nelaimė įvyko Zarasų rajonui priklausančiame Pakalniškių kaime (Turmanto seniūnija) pernai kovą. Pas čia įsikūrusį G. Kirilovą tuo laiku gyveno iš Zarasų miesto atkakusi draugė Vijolė Sinkevičiūtė. Gerokai jaunesnė moteris nespjovė į svaigalus, tad didelę invalidumo pensiją gaunantis sugyventinis šiai perėjūnei labai patiko. Pamatęs, kad motina - ir prigirdyta, ir sočiai pamaitinta, į Pakalniškius netrukus atsibeldė ir Vijolės suaugęs sūnus Ramūnas.
Ankstų rytą G. Kirilovas išsiruošė į rajono centrą pasiimti invalidumo pensijos. Baimindamasis, kad grįžtančio į namus su nemenka suma kišenėje neužpultų plėšikai, Grigorijus paprašė Ramūno ateiti prie stotelės pasitikti jo sugrįžtančio. Ramūnas mielai sutiko.
G. Kirilovas iš miesto grįžo su pilnu krepšiu maisto produktų. Prie dešrikės ir lašinukų taip tiktų "šnapsiukas"... Ramūnas Grigorijų įkalbėjo nepagailėti pinigų svaigalams. Kompanija susiveikė litrą spirito ir ėmė linksmintis. O apgirtę, kaip ir buvo galima tikėtis, susipyko.
Jeigu tikėsime per ikiteisminį tyrimą Ramūno Sinkevičiaus duotais parodymais, Grigorijus jo motiną "nei iš šio, nei iš to" staiga ėmė užgaulioti, stumdyti, net pagrasino nužudyti. Galiausiai užsiminė išvarysiąs iš savo namų. Ramūnas dėl tokio Grigorijaus elgesio esą labai susinervino ir griebėsi smurto.
Pasibaksnoję vyrai, Ramūno tvirtinimu, susitaikė, gėrė toliau. Tik Vijolė Sinkevičiūtė, Ramūno motina, neatsilaikė - nuėjo miegoti. Tačiau po kurio laiko G. Kirilovas Vijolę esą vėl ėmė bjauriai plūsti, barti. Tad Ramūnas griebė kirvį ir smailiuoju galu kaukštelėjo nepraustaburniui per galvą. Ne kartą - gal kokius dešimt! Nugalabijęs namo šeimininką, smurtautojas iškrapštė iš negyvėlio piniginės šimtą litų ir... nuėjo miegoti.
Ankstų rytą Vijolė Sinkevičiūtė ir jos sūnus kruopščiai išplovė kruvinas grindis, nuvalė krauju aptaškytas sienas bei lubas, išsimazgojo kruvinus rūbus ir, siekdami sumėtyti pėdas, išmovė pas giminaičius į kitą to paties rajono kaimą. Ten girtavo tol, kos baigėsi pinigai. Po kelių dienų juodu sulaikė policijos pareigūnai.
G. Kirilovo pasigedo statybininkai, tomis dienomis remontavę antrąjį trobos galą (ši namo dalis priklauso buvusiai G. Kirilovo žmonai). Jie nustebo, kur Grigorijus visą dieną prapuolęs, todėl užsuko vidun pasižiūrėti, ar šiam neatsitiko kas bloga. Deja, į vidų patekti nepavyko - durys buvo užrakintos pakabinama spyna. Bet juk Grigorijus turi būti namuose! Genami blogos nuojautos statybininkai spyną nudaužė ir sugužėjo į kambarį. Grigorijus gulėjo negyvas, su kirstinėmis žaizdomis galvoje.
Po kelių dienų pareigūnų sulaikyta V. Sinkevičiūtė ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė buvusi G. Kirilovo sugyventinė - ji esą tik padėdavusi paliegėliui invalidui nudirbti ūkio darbus. Iš pradžių moteris sumelavo Grigorijų kirviu užtvatinusi pati. Neva už įžeidžius žodžius (beje, Vijolė nebūtas nuodėmes sau prisiėmė dėl to, jog serga labai sunkia nepagydoma liga, paskutine stadija, taigi nesitiki ilgai gyventi). Tačiau priremta nenuginčijamų įrodymų suimtoji parodymus pakeitė - patvirtino, jog tai sūnaus Ramūno darbas. Taigi ikiteisminis tyrimas V. Sinkevičiūtės atžvilgiu buvo nutrauktas, o į teisiamųjų suolą sėdo tik jos sūnus Ramūnas.
Vilniaus apygardos teisme Ramūnas Sinkevičius atsisakė duoti parodymus, tad buvo remiamasi per ikiteisminį tyrimą surinkta medžiaga. Teisėjų kolegija R. Sinkevičių pripažino kaltu dėl invalido G. Kirilovo tyčinio nužudymo ir nuteisė kalėti dešimt metų.
