Remigijus RAINYS
Pagrindinis Kudirkos Naumiesčio akcentas, be jokių abejonių - miestelio centre, Varpo aikštėje, dar 1934 metais pastatytas skulptoriaus Vinco Grybo paminklas Vincui Kudirkai. Per visą sovietmečio laikotarpį ant pjedestalo iškalti Tautinės giesmės posmai taip ir liko nesunaikinti, nors prie paties paminklo, anot vietinių gyventojų, jau buvo lynais prikabintas traktorius "Stalinec", mat po karo skverelyje, prie paminklo, buvo palaidoti žuvę rusų kareiviai ir jiems net pastatytas obeliskas. Prie naujojo memorialo netrukus buvo perkeltos ir dvi iš keturių V. Kudirkos statulą puošusių vazų gėlėms merkti. Pagaliau norėta nuversti ir patį varpininkų ideologo paminklą, bet tuometinis vykdomojo komiteto pirmininkas Valentinas Baukus paskambino pačiam Antanui Sniečkui ir gavo pastarojo leidimą elgtis savo nuožiūra. V. Kudirkos paminklas liko savo vietoje, o žuvusių karių palaikai ir obeliskas buvo perkelti į miestelio civilines kapines. Sovietų kariai atgulė kaip tik prieš tame pačiame kare žuvusius vokiečius. Pastarųjų kapams tvarkyti kasmet iš Vokietijos gaunama pinigų, o rusų kariškiais niekas nesirūpina. Seniūnija suka galvas, kaip atstatyti vandalų suniokotas lenteles su pavardėmis, o Rusijos ambasada Lietuvoje tyli.
Seniūnijos valdininkams tenka rūpintis ne tik senais kapais. Pastaruoju metu mirtingumas Kudirkos Naumiestyje dvigubai viršijo gimstamumą. Atrodytų, jog reikėtų tik sveikinti daugiavaikes motinas, pavyzdžiui, tokias kaip Alma Abraitytė, šiuo metu besilaukianti jau aštuntojo kūdikio. Bet šiai su stikleliu draugauti pamėgusiai mamytei vaikučiai reikalingi tik pašalpoms gauti, nors tvirtinti, jog Almos mažyliai visiškai apleisti, būtų neteisinga. Kelioms dešimtims asocialių šeimų seniūnijos socialiniai darbuotojai už pašalpų pinigus perka maisto produktų, kuriuos šios, vos pasišalinus valdininkams, iškeičia į pilstuką. Pilstukas - dar viena šio pasienio miestelio, kurio 18 procentų gyventojų - Darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, problema. Bedarbiai verčiasi uždarbiaudami pas ūkininkus arba per Kybartų pasienio postą gabena svaigalus, rūkalus bei degalus. Dar neseniai šalia oficialios degalinės nuolat stovėdavo 2-3 automobiliai, kurių savininkai prekiaudavo gerokai pigesniais degalais.
Bėdų daug, tačiau Kudirkos Naumiesčio bendruomenę garsina ir 1998 metais Tautinės giesmės 100-mečio proga atidarytas V. Kudirkos muziejus, ir "Bočių Klubo" vokalinis ansamblis, vadovaujamas mokytojos Aldonos Danilevičienės, ir Kultūros centro liaudies teatras, kurio vadovė - Laima Mockienė. Pagrindinė miestelio šventė - Petrinės, nors kiek čia gyvena Petrų, vargu ar kas suskaičiavo. Miestelėnai noriai renkasi drauge švęsti Joninių ir Rudens šventę. Apie visa tai pasakojusi laikinai atostogaujantį seniūną pavaduojanti Julija Sederevičienė prisiminė ir savamokslį skulptorių Praną Sederevičių, kurio sukurti žirgai, tautos didžiavyrių biustai bei kiti primityvizmo stiliumi sukurti kūriniai tapo neatskiriama Kudirkos Naumiesčio detale. Julija pabrėžė, kad su 1951 - 1979 metais čia gyvenusiu skulptoriumi ji ne giminė, o tik bendrapavardė. Gaila, nes P. Sederevičiaus kūrybiniam palikimui tikrai reikia kruopštesnės priežiūros.
Atrodo, jog netrukus Kudirkos Naumiestį garsins ir kavinėje "Pas Joną" pagal prezidentienės Almos Adamkienės receptą verdami cepelinai. Kai ponia Alma cepelinais vaišino žurnalistus, ji pati bulvių nei skuto, nei tarkavo, nei mėsą malė. Jai talkino UAB "Valjona" kulinarai, kuriems prezidentienės padėjėja atsiuntė firminių A. Adamkienės cepelinų receptą. Po pavykusių vaišių dėkinga prezidentienė raštu patvirtino recepto dovanojimo pagalbininkei UAB "Valjona" faktą. Receptas pateko į patikimas rankas, nes "Valjonos" šeimininkas Jonas Valaitis viską žino apie bulves ir tikina, jog skanius cepelinus galima išvirti tik iš kelių šių šakniavaisių veislių.
