Irena ZUBRICKIENĖ
Katiliškių kaime (Marijampolės sav.) gyvenančių Giedrės (22 m.) ir Redo (23 m.) Luckų pirmagimiui Enrikui jau būtų sukakęs vienas mėnuo. Gimusiam mažyliui teišgyvenus vos dvi paras, jaunieji tėvai šiandien vis dar gyvena skausmo, gedulo ir kankinančių neatsakytų klausimų nuotaikomis. Iš ligoninės sugrįžusi į dar kartą pertvarkytą savo kambarį, kuris jau buvo paruoštas labai lauktam naujagimiui, Giedrė, pačios teigimu, dar jaučiasi tarsi ką tik pabudusi iš košmariško sapno - lyg tragedija būtų palietusi visai ne jos šeimą.
Pirmagimio laukė kaip stebuklo
Pastaruoju metu Marijampolės kolegijoje studijavusi ir pedagoge besiruošusi tapti Giedrė, netolimo Baraginės kaimo šokiuose susipažinusi su vietos gyventoju Redu, po bene metus trukusios draugystės šių metų sausio mėnesį atšoko vestuves. Jaunoji pora apsigyveno netoli Marijampolės esančiuose Giedrės tėvų namuose Katiliškių kaime ir abu kasdien važinėdavo į Marijampolę: Redas - į darbą vienoje bendrovėje, Giedrė - į paskaitas kolegijoje. Kai vasarop studentės figūrą pastebimai pakeitė artėjantis gimdymas, gabi mergina mokslų neužmetė ir jokių pertraukų neplanavo. Labai sveikai besijautusi būsimoji mamytė net atsisakė kolegijos pedagogų jai pasiūlyto vadinamojo laisvojo grafiko, pagal kurį būtų galėjusi lankytis paskaitose pagal nuotaikas ir savijautą. Giedrė ne tik pavyzdingai vaikščiojo į visas paskaitas, bet ir visus baigiamo mokslo egzaminus išlaikė puikiai! Bendramokslės kartais pajuokaudavo, kad Giedrė ir pagimdys "prie knygų", o gimęs kūdikis bus tikras stebuklas - moksliukas! Savo stebukliuko laukė ir patys Giedrė bei Redas. Jie tikėjosi, kad pasaulį mažylis išvys per Jonines. Laikydama rankoje Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto diplomą, Giedrė, įgijusi pradinių klasių ir vokiečių kalbos mokytojos specialybę, planavo paauginti savo pirmagimį ir po metų tęsti mokslus Šiaulių pedagogikos universitete. Būsimieji tėveliai žinojo gimsiant berniuką, tad pastarosiomis dienomis iki jo gimimo pagrindinis darbas buvo išrinkti visiems patinkantį vardą mažyliui. Važiuodama į ligoninę gimdyti Giedrė žinojo, kad mažasis jų stebukliukas bus Enrikas.
Kūdikis neskubėjo į pasaulį
Planuotu laiku kūdikiui negimus, po kelių dienų Giedrė buvo paguldyta į Marijampolės ligoninės Akušerijos-ginekologijos tarnybos Akušerijos sektorių. Kadangi gimdymo veikla nesivystė ir toliau, kiek sunerimusiai gimdyvei, paprašiusiai jau skatinti gimdymą, buvo pasiūlyta vykti į Kauno medicinos universiteto klinikas (KMUK) pasikonsultuoti.
- Taip, man siūlė pasikonsultuoti Kaune, - neneigė Giedrė, - bet niekas iš mane apžiūrėdavusių medikų net neužsiminė, kad kas nors man ar vaisiui būtų blogai. Nuotaikos buvo geros, tad rekomenduota kelionė esą tik konsultacijai man, pirmą kartą gimdančiai, tiesiog neatrodė būtina, o medikai irgi atrodė esantys ramūs. Dabar manau, kad dar iki gimdymo kilusias problemas dėl vaisiaus tikri specialistai turėjo pastebėti ir privalėjo būti kategoriški man, pasirinkusiai gimdymą tiesiog arčiau namų.
Po keturių Marijampolės ligoninėje praleistų parų gimdyvei buvo suleisti gimdymą skatinantys vaistai. Tai buvo efektyvi pagalba - po kurio laiko nutekėjo vaisiaus vandenys. Tačiau netrukus medikai konstatavo, kad retesni tapo vaisiaus širdutės tonai. Tuo metu skyriuje budėjusi gydytoja Lina Jucienė, akušerė-ginekologė, iškvietė ligoninės Ginekologijos tarnybos vadovą gydytoją Romualdą Tamošaitį ir gydytoją neonatologę Reginą Jasiūnaitę. Medikai nutarė, kad gimdyvė pati nebepagimdys - reikalinga Cezario pjūvio operacija. Po 35 minutes trukusios operacijos, kurią atliko gydytoja L. Jucienė, asistuojant akušeriui-ginekologui R. Tamošaičiui, iki tol planavusiam stebėti žmonos gimdymą ir kantriai visą laiką laukusiam Redui Luckui buvo pranešta, kad gimė sūnus. Naujagimis buvo išnešiotas, svėrė net 4,07 kilogramo, tačiau buvo silpnas, pridusęs, nes apie kaklą jam buvo apsisukusi virkštelė. Medikų gaivinamam kūdikiui buvo skubiai iškviesta pagalba iš KMUK - specialistai naujagimį išsigabeno reanimobiliu. Deja, vaikelis klinikose teišgyveno vos dvi paras.
Likimas ar medikų klaidos?
- Kai aš pabudau po operacijos, palatoje pamačiau būrį savo artimiausių žmonių, - prisimena Giedrė. - Pamaniau, kad jų kažkaip tikrai per daug, bet nieko neįtariau - maniau, visi susirinko pasveikinti. Prašiau atnešti man parodyti sūnelį, bet kažkas negarsiai pratarė, jog man dar reikia atsigauti, o vaikeliu rūpinasi medikai. Niekas neišdrįso iš karto man pasakyti, kad kūdikio gyvybė gęsta.
Redui Luckui ir Giedrės motinai lankantis klinikose, medikai jiems suprantamai paaiškino, kad pakankamai fiziškai išsivystęs kūdikėlis gimdamas kažkodėl nepajėgė įkvėpti pakankamai oro, todėl esą neišsiskleidė jo plaučiukai - atsirado kvėpavimo problemų. Kauno specialistai vengė kategoriškai teigti, jog tai atsitiko tik dėl marijampoliečių medikų kaltės.
- Galbūt tai likimas - šitaip juk ir patiems lengviau būtų gyventi, tačiau net ir ne medikui keistai atrodo Marijampolės medikų delsimas imtis operacijos ir gelbėti per ilgai natūraliu būdu negimstantį kūdikį, kuris, pačių paskaičiavimu, pernešiotas bene 10 dienų, - sielodamasi svarstė neįgaliųjų pensionate dirbanti Giedrės motina Danutė Majauskienė, praradusi galimybę šiandien džiaugtis trečiuoju savo anūkėliu ir išgyvenanti dėl dukters nelaimės bei sveikatos.
Pirmagimį netikėtai praradę jaunieji tėvai taip pat įsitikinę, kad jų šeimą tragedija ištiko ne be medikų "pagalbos".
- Matytumėt, kaip po nelaimės aplink mane šokinėjo medikai, paguldę mane į modernią palatą ir rūpinęsi manimi mažų mažiausiai kaip savo šeimos nariu, - dabar liūdnai stebisi Giedrė, prieš gimdymą to dėmesio stokojusi. - Gulėjau vienutėje, man nuolat paslaugiai siūlydavo kavos, rūpinosi, kad nelikčiau viena su savo mintimis, nesijausčiau vieniša, personalas elgėsi itin mandagiai. Manau, kad medikai jautė savo kolegų kaltę, todėl taip globojo.
Giedrė tikino dabar nebenorinti susitikti su lemtingąją operaciją jai atlikusia gydytoja L. Juciene, kuri, skyriaus vadovui paprašius, ir toliau apžiūrinėjo pacientę, po nelaimingo gimdymo dar dvi savaites praleidusią ligoninėje dėl įtartos gimdos infekcijos ir per lėtai gerėjančios būklės, karščiavimo. Jaunoji moteris su prie jos palinkusia gydytoja nebendravo - tik tylėdavo ir verkdavo prisiminusi savo nelaimę.
- Nenorėjau išgirsti jokių jos pasiteisinimų - ir aš, ir vyras norime tik sužinoti, kodėl mirė mūsų sūnelis, tad ryšimės ir teismui, jeigu po specialistų tyrimo bus nustatyta medikų klaidų, - gan tvirtai dėstė skausmo prislėgta Giedrė.
Reikia gyventi toliau
Iki gimdymo sutuoktinių kurti planai kažkiek laiko su sūneliu pagyventi tėvų namuose, o po to įsigyti savo būstą dabar, po nelaimės, pakitęs iš esmės. Kol kas pagrindinis Giedrės tikslas - kuo greičiau atgauti sveikatą. Nelaimės subrandinta moteris tikisi susirasti darbą kokioje mokykloje ir savo sielos žaizdas gydyti bendraudama su svetimais vaikais - savo mokinukais. Giedrė nelinkusi gyventi vien praeitimi. Skaudų gyvenimo faktą jai dabar teprimena Enrikui supiltas ir dažnai lankomas kapelis - tuomet dar silpna gimdyvė laidotuvėse nedalyvavo, paprašė ceremonijos nefotografuoti ir nefilmuoti. Savo kūdikio motina taip ir liko nemačiusi - žino tik tiek, kad gimė gan didelis ir šviesiaplaukis. Moteris sakė, kad per skubiai klinikose pakrikštyto sūnelio laidotuves ji jautėsi tarsi būtų ištikta panašaus šoko, kaip ir po žinios apie vaikelio mirtį. Dar vienas šokas Giedrę sudrebino, kai ji pirmą kartą po gimdymo peržengė savo namų slenkstį. Ne taip gedulingai ji turėjusi praverti namų duris, ne tokiomis liūdnomis nuotaikomis turėjusi būti sutikta taip pat kenčiančių namiškių! Moteris per dvi pirmąsias savaites neišdrįso pasiteirauti vyro ar mamos, kur išnešta kūdikio lovelė, vežimėlis ir visas buvęs suruoštas kraitelis. Namiškiai taip pat nelinkę aitrinti išgyvenančios moters sielos žaizdų. Paklausta apie ateitį šeimos pagausėjimo prasme, Giedrė buvo nuoširdi - esą tik ne taip greitai.
- Kai turbūt prieš pusantrų metų ne tik Marijampolėje buvo kilęs skandalas dėl medikų nudegintų ką tik gimusių dvynukų Zdanių, ši istorija mane pribloškė, bet niekada net mintis neatėjo, kad kada nors ir aš kažką panašaus patirsiu. Manau, kad tokios tragedijos tos pačios ligoninės tame pačiame skyriuje vis dėl to per dažnos, - svarstė Giedrė. - Ir dar man labai mįslingai atrodo viena nepaaiškinama detalė - nukentėjusių dvynukų mama irgi yra pedagogė, baigusi mūsų kolegiją. Tai tarsi duriantis likimo pirštas.
Medikams pasiūlyta pasitobulinti
Tarsi iš sapno dar nepabudusi ir sunkiai patikinti, kad lanko savo vaikelio kapą, Giedrė laukia galutinių atsakymų apie mažojo Enriko mirties priežastis. Moteris džiaugiasi artimųjų dėmesiu jai, sako, kad savo šeimos skausmą tarsi būtų pasidalinusi perpus su vyru. Depresijos kankinamai moteriai žinomos Marijampolės apskrities viršininko sudarytos komisijos, tyrusios, ar tinkamai buvo teikiama pagalba gimdyvei, pirminės išvados. Pirmiausia pasiūlyta G. Luckuvienės atvejį apsvarstyti Marijampolės ligoninės medikams, taip pat - gydymo taryboje. Komisija pasiūlė skirti nuobaudas toli gražu ne pirmus metus dirbantiems gydytojams L. Jucienei ir R. Tamošaičiui. Abu medikus rekomenduota nukreipti į kvalifikacijos kėlimo kursus KMU klinikose už savo lėšas. Taip pat abiem medikams pasiūlyta paruošti pranešimą nurodyta tema Kauno krašto ginekologų draugijos posėdyje. Žinoma, būtų kur kas maloniau, jeigu tokius pranešimus medikai ruoštų ne ištikus nelaimei, o apsisaugant nuo panašių bėdų.
Galutiniai Enriko Luckaus mirties tyrimo rezultatai paaiškės gavus Kauno ekspertų, analizuojančių vaisiaus ir placentos duomenis, išvadas.
Romualdo VILČINSKO nuotr.:
- Pirmagimį palaidojusią Giedrę slegia ir netektis, ir neatsakyti klausimai
