Irena ZUBRICKIENĖ
Mažoji Kazlų Rūdos miesto (Marijampolės apskr.) gyventoja Rusnė (3 m.) - ne tik šiame krašte žinomos graudžios, tik per plauką tragiškai nepasibaigusios kriminalinės istorijos herojė. Praėjusio vasario pradžioje ji atsitiktinai buvo aptikta pusnuogė ir gailiai verkianti ant sniego, daugiabučių namų kvartale, po vieno buto langu. Fiziškai ir psichologiškai traumuotos mažylės gyvybę Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojai plėšte išplėšė iš mirties nagų.
Šiandien Rusnė - oficiali savo senelių Buragų, tėčio tėvų, globotinė. Jie visi gyvena Bagotosios kaime (Kazlų Rūdos sav.). Kartu - ir Rusnės tėtis Rolandas Buragas (37 m.), kuriam po dramatiško įvykio buvo laikinai apribota tėvo valdžia, nes vyras nepaisė Kazlų Rūdos vaiko teisių apsaugos tarnybos nurodymo mažyle rūpintis pačiam, nepatikėti jos girtaujančiai Rusnės motinai, dabar jau buvusiai savo sugyventinei. Anot Rolando motinos Janinos Buragienės, jeigu Rolandas ir toliau bus toks rūpestingas, su dukrele užsiimantis ir daug laiko kartu praleidžiantis tėtis, Rusnei niekada nereikės skųstis, kad tėvo dėmesio trūko. Ir detalė, kad Rolandas Buragas į teismą Kaune, kur buvo nagrinėjama jo dukrelės sužalojimo byla, buvo atvesdintas policijos pareigūnų, anot Janinos Buragienės, nieko blogo nesakanti: esą ne vienas šios istorijos liudininkas buvo nuvežtas į teismą, kad kaimo žmonėms būtų patogiau.
- Tik va, artėja šventės - stebuklų metas, o mums stebuklais nekvepia, - sakė Janina Buragienė. - Labai tikėjomės, kad lapkričio pabaigoje, kaip ir buvo žadėta, bus nuteistas ir įkalintas Rusnės skriaudikas - arba jos motina Dijana Jankauskienė (30 m.), arba to vakaro jos sugėrovas Gintautas Stankevičius (47 m.), arba jie abu. Patikėkite, rūpesčiuose sudėlioti taškai, žinia, kad nusikaltėliai pagaliau sulaukė atpildo, turbūt visiems atneša ramybę ir geresnes nuotaikas. Tokių mes neturėsime ir sausio viduryje švęsdami Rusnės 4-ąjį gimtadienį, nes byla iš teismo grąžinta į Kazlų Rūdos policiją dar mažiausiai pusei metų.
Pensininkė teisi: vietoje planuoto nuosprendžio Kauno apygardos teisme, kai, išnagrinėjus bylą, kaltinantis prokuroras Tomas Stelionis pasiūlė nuteisti mažametę nuskriaudusį Gintautą Stankevičių 7 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kiek pasvarsčiusi teisėjų kolegija galiausiai nusprendė, kad trūksta G. Stankevičiaus kaltės neginčijamų įrodymų, tad kyla grėsmė įkalinti nekaltą žmogų.
Skaitytojams priminsime, kad tada, kai vėlų žiemos vakarą ant sniego Rusnė buvo aptikta po savo motinos buto langu, namuose buvo tik jos motina Dijana ir pastarosios sugėrovas, Kazlų Rūdos gyventojas G. Stankevičius. Abu tvirtino nieko nežinantys apie lauke atsidūrusią mažylę, nes buvę girti ir giliai miegoję. Dijana tuokart už grotų praleido 10 parų, o Gintautas - daugiau nei 9 mėnesius. Mat ištirti kraujo pėdsakai bute ir ant G. Stankevičiaus drabužių leido įtarti šį vyrą smurtavus, kažkaip lietus mažylę. Tačiau Gintautas savo kaltę iki šiol kategoriškai neigia. Jį pažįstantys žmonės - tvarkingi, teigiamai charakterizuojantys kaimynai, draugai, sugyventinė ir net buvusi žmona - negali patikėti, kad itin ramus ir nesmurtaujantis, tik prieš 20 metų kartą už vagystę teistas Gintautas būtų pakėlęs ranką prieš mažylę. Užtat Dijanos Jankauskienės charakteristika priešinga: tai girtaujanti, grubi, karinga, net prieš savo motiną šokinėjanti asociali moteris, piktinanti kaimynes, kai bute priiminėja įvairaus plauko sugėrovus. Ne vienas kaimynų paliudijo girdėjęs, kad Dijana savo mažylę Rusnę auklėjusi "pakeltu tonu".
- Tačiau Dijanos Jankauskienės kaltės įrodymų nepavyko surinkti, todėl ji buvo išleista iš areštinės ir nekaltinama teisme nei dėl mažametės dukters sužalojimo, bei dėl išmetimo per langą. Ji tebuvo "linksniuojama" tik dėl dukrelės nepriežiūros, - sakė rezonansinės istorijos tyrimui vadovavusi Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Elvyra Jokubauskienė. - Blogos chrakteristikos ir žmonių nuomonės prie bylos juk nepridėsime.
Prokurorė patikino, kad tyrimas buvo išsamus - atliktos visos būtinos ir galimos ekspertizės, visi kiti procesiniai veiksmai. Esą jeigu užbaigta byla teismui būtų buvusi atiduota be kaltininko kaltės įrodymų, jos pirmiausia nebūtų priėmusi Kauno apygardos prokuratūra. Tačiau ta kaltė buvo įžvelgiama - antraip kaltinęs prokuroras nebūtų siūlęs įkalinti teisiamąjį daugiau nei 7 metams.
G. Stankevičiaus gynėjas Algis Girdutis Šalavka - kitokios nuomonės. Jis turėjo ne vieną pretenziją nusikaltimo tyrėjams. Anot advokato, ant jo ginamojo drabužių aptikti mergytės kraujo pėdsakai gali reikšti ir tai, kad vyras tą vakarą tik buvo prisilietęs prie jau sužeisto vaiko. Juk kraujo dėmių buvo rasta ir ant mažylės motinos drabužių, tik ši "išsivyniojo" tvirtindama, kad vakare prausė "truputį susižeidusią" dukrelę. Žodžiu, advokato įsitikinimu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, kai jį lydi vien dvejonės. Todėl G. Stankevičius buvo išleistas į laisvę, o tyrimas pusmečiui grąžintas jį papildyti.
Beje, jau dabar abejojama, kad praėjęs laikas gali pasitarnauti užfiksuojant naujus įkalčius. Kaip teigė G. Stankevičiaus advokatas, kas jau nepadaryta laiku, to nebeįmanoma padaryti vėliau. Peršasi išvada, kad G. Stankevičiaus kaltę įrodyti bus labai sunku. Užtat šis vyras, jeigu bus išteisintas, galės kreiptis, kad jam būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, patirta dėl neteisėto įkalinimo 9 mėnesius.
Taigi, įrodyti, kas išmetė mažylę per buto langą, - teisės mokslus baigusių suaugusiųjų sąžinės, garbės ir, žinoma, kompetencijos reikalas. O mažoji Rusnė džiaugiasi laiminga vaikyste. Bagotosios kaimo žmonės, pažįstantys Buragus, net sako, kad didžiulė vasario nelaimė mergytei išėjo į naudą - ji pateko į šaunių senelių Janinos ir Pijaus rankas.
- Rusnė visada linksma, labai smalsi ir nuolat dainuojanti, - namų šviesuliuku džiaugėsi Janina Buragienė. - Vasarą poilsiavo Palangoje, daug laiko praleidžia su savo tėčiu ir mūsų giminaičiais. Nuo tada, kai anūkę globojame, jos motina dar nė karto nebuvo atvažiavusi pasimatyti su dukrele. Tik piktų, grasinančių žinučių iš jos gauname - vis žada Rusnelę atsiimti. Kita motina jau ne kartą būtų stovėjusi nors ir prie tvoros, kad tik akies krašteliu pamatytų, kaip auga jos dukrelė. Ką gi, Dijana turi "svarbesnių" reikalų. O mums svarbiausia, kad Rusnė nesikankintų iš ilgesio mamai. Atrodo, ji užmiršusi tą pragarą. Gerai, kad neprisimena to tragiško įvykio aplinkybių, juo nekliedi. Ir mane, ir mano dukrą pavadina mama. Laimei, kad toji trauma kol kas neatsiliepia Rusnės sveikatai. Yra sveikatos problemų, bet dar viliamės, kad mergytė išaugs.
Buragai, nekantriai laukdami teisėsaugininkų galutinio žodžio, visuomet savo pokalbiuose linkę tik geru žodžiu minėti Kazlų Rūdos miesto gyventojos Aldonos Dabašinskienės vardą. Tai šios moters dėka Rusnytė šiandien gyva. Pensininkė Aldona, gyvenanti netoli Dijanos Jankauskienės, tą vėlų vakarą visai atsitiktinai ėjo keliuku, nuo kurio išgirdo vaiko verksmą. Kitais kartais Aldona į namus pėdindavo dažniausiai kitu keliu. Moteris mano, kad tuokart ji buvo turbūt likimo piršto pastūmėta rasti nelaimingą, pagalbos prašančią mažylę. Aldonai labai smagu, kad Rusnė išgyveno ir pasveiko. Mažylės gelbėtoja labai džiaugėsi ir vasarą, kai Rusnė su savo namiškiais ją aplankė, kad abi susipažintų, ir vaikiškai padėkojo neabejingai praeivei.
Nuotrauka iš šeimos albumo:
- Rusnė susipažino su ją ant sniego radusia Aldona Dabašinskiene
Eugenijaus NAIKELIO nuotr.:
- Pusnuogė Rusnė buvo aptikta čia, ant sniego
- Dijana Jankauskienė gyvena taip, kad nedrįsta žiūrėti į žmones
- Gintautas Stankevičius tikina buvęs atsitiktinis Dijanos sugėrovas, bet mažylės neskriaudęs
