Sigitas Stasaitis
Šiandien niekas nebedrįsta ginčytis, kad sulaukėme rimtos ekonomikos krizės. Pasaulio pabaiga neateis, tačiau tikėtina, kad daugumai mūsų artimiausius 2-3 metus teks išgyventi netekus maždaug trečdalio šiandieninių pajamų. Šimtai žmonių, bankuose pasiskolinusių pernelyg daug, neteks savo butų ir namų. Bankrutuos tūkstančiai įmonių. Tačiau taupiausieji, apsukriausieji ir linksmiausieji krizę pergyvens be problemų, vienas kitas net praturtės. Ši publikacija apie tai, kaip pasiruošti krizei.
Skolintis buvo smagu
Pirmiausia be painių terminų išsiaiškinkime, kam ruošimės ir kodėl turėtų ta krizė prasidėti, nes kol kas baugina tik laikraščiai bei televizija. Pastaruosius kelerius metus Lietuvos ekonomika sparčiai augo. Tiesa, labiausiai tą jautė mokesčius surenkanti Vyriausybė bei atskirų pramonės šakų verslininkai: statybininkai, krovinių vežėjai.
Dabar aiškėja, kad didelė dalis to augimo buvo netikra, skolinta. Beveik visi būstai, nauji automobiliai, milijonai kitų daiktų pirkta už bankų paskolas. Kai gausu pirkėjų, kainos kyla - toks net vaikams suprantamas rinkos dėsnis.
Tokia dabar santvarka - pats gyvenimas vertė gyventi skolon. Kam mokėti šimtus litų nuomojamo buto savininkui, jei gali iš banko pasiskolinęs nusipirkti SAVO būstą, o bankui už paskolą atiduoti ne ką daugiau nei mokėjai SVETIMO buto nuomotojui?
Tai iki šiol teisinga logika, turinti vieną išlygą, kurios iki šios vasaros nepaisė pasipūtę bankininkai. Skolintis ir skolinti protinga iki tam tikros ribos, kad neužsikrautum nepakeliamos finansinės naštos. Tačiau ekonomikai klestint, varžydamiesi ir viliodami klientus (kuo daugiau paskolinsi, tuo daugiau gausi palūkanų, t. y. - pelno) bankai skaičiavo pernelyg optimistiškai, užmiršę, kad laisvos rinkos ekonomiką kartkartėm neišvengiamai krečia krizės. Puikiai žinodami lietuviškas algas, tie kostiumuoti bankų runkeliai lengva ranka žarstė tokias paskolas ir kreditus, jog dabar daugeliui žmonių kas mėnesį tenka bankui grąžinti po 1000 ir daugiau litų. Pasak emocijų nepripažįstančios statistikos, bankams skolinga kas antra Lietuvos šeima. Kone du trečdaliai tokių skolinosi butui ar namui.
Kiek turėsime benamių?
Ir štai į Lietuvos duris beldžiasi nelemtoji krizė. Maisto bei visų kitų prekių kainos, išlaidos būsto išlaikymui pabrango, tik žmonių pajamos liko beveik kokios buvusios. Lyg būtų maža bėdų, mūsų litą pjauna infliacija - nuvertėjimas. Kol alga pakyla 5-10% (nors dauguma tikina, kad algos "užšalusios"), kainos pakyla dukart tiek. Infliacija jau pralenkė net bankų indėlių palūkanas - laikytis pasidėjus pinigus banke tampa nuostolinga.
Ir visa tai - tik įsibėgėjančio nuosmukio pradžia. Dar vienas skaudus smūgis per pinigines mūsų laukia pradėjus mokėti už būstų šildymą. Antras kainų šokas neišvengiamai ištiks po metų ar kiek vėliau, uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Galime iš anksto "padėkoti" šiandieninei valdžiai - tuomet skaudžiai brangs ne tik elektra, bet absoliučiai visos prekės, o kai kurias įmones ištiks bankrotas.
Pasak ekonomistų, dar savaitė kita, ir pradės augti palūkanos, kurias skolininkai moka bankams už paskolas. Bepigu bus krizę išgyventi banko klientui, uždirbančiajam, tarkim, 4000 litų. Jei tokio realios pajamos sumažės iki 3000 litų, o bankui grąžinamos skolos įmoka pašoks nuo 1000 iki 1500 litų, jis keiksis, bet išgyvens. Tačiau jokie keiksmai ir dantų griežimas nepadės kitam, kuris uždirba tik 2000, bankui kas mėnesį atiduodamas pusę to. Suskaičiuokite, kiek liks maistui žmogeliui, kurio realios pajamos nuo 2000 litų sumažės penkiomis šimtinėmis, o banko kiekvieną mėnesį reikalaujama įmoka išaugs iki 1500 litų? Teisingai - tokiam beliks nustoti valgyti ir rengtis. Tačiau kadangi tai neįmanoma, teks susitaikyti su mintimi, jog jis skolon pirkto būsto neteks. JAV galioja Fizinio asmens bankroto įstatymas - po 7 metų visos tavo skolos nurašomos ir po to į banką naujos paskolos gali pėdinti kaip nekaltai pradėtas kūdikis. Lietuvoje tokio įstatymo projektas nepraėjo, mūsų Marijos žemėje skolos naštą lyg kryžių nešiojiesi iki paskutinės savo valandos.
Pasak ekonomistų, kitais metais JAV namų neteks iki 2 milijonų amerikiečių. Lietuvoje benamių bus gerokai mažiau, tačiau tikrai jų bus ne vienas šimtas.
Mes nukentėsime labiau
Butai dar truputį pigs, tačiau nusivils laukiantieji, kada jais bankai ims prekiauti už bulvių kainą. Kaip dabar Amerikoje, stovės tušti tūkstančiai už skolas atimtų, pastatytų, bet nenupirktų būstų. Parduoti jų mažiau nei statybinių medžiagų savikaina, žinoma, niekas nenorės - geriau laikys tuščią ir lauks. Tik laukti teks netrumpai - perkančiųjų irgi kurį laiką labai trūks.
Tačiau nereikia nusivilti. Krizė visiškai nereiškia, kad atėjo pasaulio pabaiga. Gyvenimas judės toliau. Fabrikai ir įmonės dirbs, tik lėčiau ir mažiau, algos jose bus mažesnės. Koncertai bei kelionės taip pat bus organizuojamos, tik rečiau, kukliau. Laukia paradoksas - dauguma kainų šiek tiek kris, tačiau sutaupyti pirkiniui bus dar sunkiau nei iki krizės. Sunku pasakyti tik kas laukia JAV dolerio. Nors jis jau ir taip prarado trečdalį vertės, pagal logiką ir ekonomikos dėsnius turėtų dar smuktelėti. Vieni doleriui pranašauja visišką krachą, kiti neabejoja, jog pirma pasaulio ekonomika greitai atsigaus ir jos valiuta sustiprės. Gaila, dar negimė orakulas, galintis tiksliai numatyti visus laukiančius rinkos pokyčius bei krizes.
Taigi jau žinome, kas ir kodėl mūsų laukia. Belieka pasiruošti visa tai pergyventi. Nors visą košę užvirė JAV ir turtingiausios Vakarų šalys, krizė mūsų Lietuvą palies skaudžiau. Kodėl? Nes labiausiai brangsta ir dar brangs maistas, degalai, elektra. Šiems dalykams Vakaruose žmonės išleidžia mažesnę savo pajamų dalį, nei mūsų piliečiai. Tačiau mes, neišlepinti prabangos, irgi turime didžiulį privalumą. Mes mokame be daug ko apsieiti, sutaupyti ten, kur amerikietis ar prancūzas net neįtartų esant rezervų. Amerikiečiai, prancūzai ar japonai seniai nebemoka to, kas mūsiškiams iki šiol - nusispjauti: išklijuoti savo kambarių tapetais, pasikeisti automobiliui tepalą ar susirasti pavažinėtas pigias padangas.
Padės ir gera nuotaika
Ruoštis krizei pradėkime nuo to, kas nekainuoja nė cento, o naudą atneša milžinišką. Tai optimizmas bei gera nuotaika. Ką tik paskelbta, kaip vienas indų kilmės JAV pilietis, netekęs gero darbo bei supratęs, kad greit neteks už banko skolą pirkto namo, iššaudė visą savo šeimą ir pats nusižudė. Dabar, pragare virdamas dervos katile, jis kažin ar laimingesnis.
Medikai neduos sumeluoti - per krizes labai padaugėja ne tik savižudybių, bet ir streso įtakojamų ligų - infarktų, insultų. Tad išgyventi per krizę ne mažiau už pinigus padeda optimizmas bei gera nuotaika. Maskvos ekonominė blokada po 1991-ųjų Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje buvo žymiai sunkesnė krizė, nei šiandieninė. Ar kada susimąstėte, kodėl gana lengvai ją pergyvenome? Taip, tada nestokojome entuziazmo ir tikėjimo ateitimi.
Tad neverta taupyti visiškai atsisakant pramogų ir gal net kelionių. Tačiau reiks įdėti darbo - patyrinėti skelbimus, sužinoti, kada kino teatre bilietai už pusę kainos ar kelionių išpardavimas "paskutinės minutės" kaina. Daug žmonių nežino, kur artimiausia biblioteka, kur parduodamos senos knygos, kur rengiami nemokami koncertai bei parodos.
Dabar, optimistiškai nusiteikę, pradėkime skaičiuoti pinigus.
Kvailiausia, ką galima padaryti atslenkant krizei - lįsti į skolas. Dvigubas neapdairumas - skolintis greitųjų paskolų bankeliuose, viliojančiais paskolomis, išduodamomis per vieną dieną. Būkite budrūs - tos greitųjų paskolų bendrovės lupa nežmoniškas palūkanas, po poros mėnesių reikalauja sugrąžinti kone dvigubą sumą.
Gyvenimas tikrai nesustos
Pagalvokite, ko galite atsisakyti. Skundžiamės, kad benzinas brangsta, tačiau į parduotuvę, esančią už gatvės kampo, kaip važiavome mašinomis, taip ir tebevažiuojame. Susiradus sandėliuke dulkantį dviratį, per mėnesį galima sutaupyti šimtą kitą litų.
Ne vienas mėgstantis pasipuošti atras padėvėtų drabužių parduotuves. Sakote, kad dauguma jau atradę? Tačiau perkant net tokiose galima taupyti. Padėvėtų drabužių parduotuvėse labai skiriasi prekių kokybė ir kainos. Vadinasi, reikia rasti geriausią. Perkant net ir padėvėtus drabužius protinga rinktis mažiau, bet kokybiškesnių drabužių, juos ne nuolat keisti, o susiradus sandėliuke siuvimo mašiną apdarus pasitaisyti.
Krizė darbdaviams taip pat nebūtinai reiškia bankrotą. Didesnė dauguma įmonių per krizę išgyvena ir net dirba pelningai. Per Didžiąją 1929-ųjų depresiją JAV laikraščiai rašė, kad atėjo pačių stambiausių ir smulkiausių įmonių metas. Didžiausios įmonės per krizę išlieka, nes daro didžiules apyvartas, turi gretutinių verslų bei rezervų. Krizių pjaunami milijardieriai virsta milijonieriais, tačiau retas visiškai nuskursta. Na o pačios mažiausios įmonės per krizę atsilaiko, nes jų išlaidos - minimalios, mažesnės ir lengviau manipuliuojamos nei didesniųjų konkurentų. Svarbiausia mažiesiems - dirbti kokybiškai ir sąžiningai, kad netrūktų klientų.
Verslininkams, žinoma, teks peržiūrėti, kuriose grandyse dirbama neekonomiškai, kaip ir kur dirbti lanksčiau, kur dar galima sutaupyti, kiek darbuotojų ir kuriuose baruose atsisakyti. Abejonių nekelia, jog šimtai statybos įmonių bankrutuos, tačiau patentus nusipirkę ir tas pačias paslaugas teikiantys apsukruoliai išgyvens.
Krizė ne pirma ir ne paskutinė
Na o samdomam darbininkui taip pat yra dėl ko pasukti galvą. Sklinda kalbos, kad tamstos darbdavys ketina dalį žmonių atleisti? Tačiau visada pirmi atleidžiami tingiausi, bukiausi, aikštingiausi. Reiktų savęs paklausti - ką galiu padaryti, kad nebūčiau tarp pasmerktųjų? Galbūt galiu našiau dirbti, kažką naujo išmokti?
Bet ir netekus darbo neverta pernelyg nusiminti - gyvenimas dar nepasibaigė. Šiais laikais nėra taip tragiška kaip Didžiosios depresijos metu, kai nebuvo bedarbių pašalpų, biuletenių, senatvės pensijų. Be to, net per didžiausias krizes nuolat būna laisvų darbo vietų, tiesa, prastai apmokamų. Bet užsikabinus už tokio darbo žymiai lengviau pereiti į geresnį, nei tokį gauti lūkuriuojant gatvėje. Taip pat šiandien darbo biržoje galima nemokamai įsigyti kitą, paklausią specialybę. Tereikia noro dirbti.
Namie taip pat yra ką taupyti. Jei neskiriate volto nuo vato, pasikvieskite apie elektrą išmanantį pažįstamą. Pažiūrėjęs jūsų elektros prietaisus, ypač apšvietimo lempas bei šildytuvus, jis patars, kaip sutaupyti elektros. Įprastas kaitrines elektros lemputes apsimoka pakeisti ekonomiškesnėmis dienos šviesos lempomis. Pastaruoju metu parduotuvėse pasirodė šviesos diodų lemputės. Jos, tiesa, nėra labai šviesios ir pigios, tačiau dega beveik visai nenaudodamos elektros srovės.
Ne pirma krizė atjoja į Lietuvą - ir ne paskutinė. Šaunusis kareivis Šveikas ramino: "Neverta jaudintis, nes taip nebus, kad kaip nors nebūtų". Išgyvensime.
