Irena ZUBRICKIENĖ
Statistikos duomenimis, 2001 metais (praėjusiųjų metų duomenys tebetikslinami) Lietuvos medicinos įstaigose moterims, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepanorusioms ar dėl sveikatos būklės negalėjusioms tapti motinomis, buvo atlikti vadinamieji abortai - legaliai nutraukta per 13 000 užsimezgusių gyvybių (palyginimui: tais metais Lietuvoje pasaulį išvydo beveik 31 000 naujagimių). Tokie abortai, kurie mūsų šalyje atliekami vadovaujantis dar sovietmečiu įteisintu dokumentu, galimi tik tol, kol motinos įsčiose užsimezgęs gemalas yra ne daugiau kaip 12 savaičių. O kiek užsimezgusių gyvybių sunaikinama atliekant kriminalinius abortus, kai embrionas jau įgavęs žmogaus formas ir išryškėjusi jo lytis? Tai neįmanoma statistika, tačiau teisėsaugininkų akiratyje atsidūrę faktai išduoda, kad kriminaliniai abortai ir mūsų dienomis nėra tik tolimos praeities reliktas.
Trylikametė griebėsi virbalo
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai tebelaukia teismo medicinos ekspertų išvadų, pagal kurias tikimasi atskleisti, kokiu būdu prieš praėjusias Kalėdas neteko vaisiaus trylikametė rajono gyventoja. Vien faktas, kad septintosios klasės mokinukė laukėsi, jau yra skandalingas. Mergaitei atsidūrus ant mirties slenksčio, jos bėda ir šiandien yra labiausiai diskutuojamas miestelio įvykis.
Edita (vardas pakeistas - I. Z.) į Vilkaviškio ligoninės medikų rankas pateko stipriai karščiuojanti, kamuojama didžiulio skausmo, vangiai ištarianti žodžius - kaip tapo aišku, netekusi lauktosi kūdikio. Dėl sunkios būklės ji buvo skubiai išgabenta į Kauno klinikas. Čia dėl vakarykštės gimdyvės gyvybės medikams teko pakovoti. Edita tikino, kad savo gyvybe, to neįtardama, rizikavo pati. Ji laukėsi kūdikio, tačiau baiminosi kam nors apie tai prasitarti. Mergaitės teigimu, nėštumas buvo jau kokių šešių mėnesių - vis apvalėjantis liemuo būtų greitai ją išdavęs, tad nelaimėlė sugalvojo pabandyti nelaukiamo vaisiaus atsikratyti. Vieną dieną Edita, gulėdama lovoje, plonu virbalu persidūrė gimdą. Nubėgus vaisiaus vandenims, trylikametė pradėjo smarkiai karščiuoti, bet tėvai apie tai nesužinojo. Kitą dieną Edita dar apsilankė miestelio turguje. Vos tik ji parėjo į namus, pradėjo kankinti nenumaldomas skausmas ir, pačios teigimu, iš lyties organų iškrito vaisius bei placenta. Juos Edita esą sumetė į tuo metu besikūrenusią krosnį. Karščiavimui nesiliovus ir sveikatos būklei blogėjant, mergaitė tik po dviejų dienų pateko į medikų rankas.
Šiandien Edita jau namuose, jaučiasi patenkinamai. Įvykį tiriantiems pareigūnams, kurie neatmeta ir kriminalinio aborto versijos, ji pasakoja tą patį, kaip ir pirmosiomis dienomis. Pareigūnai linkę abejoti, kad pati nemokšiškai atsikračiusi nepageidaujamo vaisiaus ir silpnai besijautusi paauglė, nematant namiškiams, sugebėjo profesionaliai sunaikinti ją ištikusio persileidimo ar aborto pėdsakus.
- Kol kas yra tik ta tiesa, kurią pasakoja mergina - informacijos, kad galėjo būti atliktas kriminalinis abortas, neturime, - sakė įvykį tiriantis Vilkaviškio prokuratūros prokuroras Algis Vieraitis. - Tyrimą sunkina tai, kad nebeliko vaisiaus. Tikimės, kad iškalbingesnės bus teismo medicinos ekspertų, tyrusių placentos likučius, apžiūrėjusių gimdą, išvados.
Baudžiamoji byla dėl šio įvykio dar neiškelta, nes kol kas neaišku, pagal kokį Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnį ją reikėtų kelti. Nustačius asmenį, nuo kurio trylikametė tapo nėščia, būtų galima patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn dėl lytinio santykiavimo su lytiškai nesubrendusiu asmeniu. "Akistatos" duomenimis, vienas dvidešimtmetis prisipažįsta pasimylėdavęs su Edita, tačiau pati ji nurodo kitą asmenį, galėjusį tapti dabar jau negimsiančio kūdikio tėvu. Aišku viena - trylikametė yra lytiškai subrendusi, neabejotinai turinti moteriškos patirties.
Devintus metus prokuroru dirbančio A. Vieraičio teigimu, jo praktikoje tai pirmas toks daugiau į kriminalinį abortą panašus atvejis. Nieko panašaus per pastarąjį dešimtmetį netyrę ir jo kolegos. Ar bus atsakyta į visus vadinamojo Editos atvejo klaustukus, teigti dar anksti.
Aborto liekanos - gėlėtame krepšelyje
Nemažą prokuroro ir teisėjo darbo patirtį turinčio Marijampolės prokuratūros vadovo Rimo Bradūno teigimu, įrodyti buvus kriminalinį abortą yra beveik neįmanoma. Nors apie tai kalbama keliuose BK straipsniuose (neteisėtas aborto padarymas, privertimas daryti neteisėtą abortą), praktiškai jų, galima sakyti, neprireikia. Juk nei moterys, pasiryžusios kriminaliniam abortui, tuo nesiskundžia, nei šį draudžiamą darbą atlikę asmenys nesiskelbia, nesigiria. Kita kalba, jeigu nekvalifikuotai atliktas kriminalinis abortas baigtųsi stipriu moters sveikatos pablogėjimu, komplikacijomis ar net mirtimi. Būtent tokį retą atvejį prisimena buvusi prokurorė marijampolietė Julija Lilienė, dabar jau pensininkė. Tai buvo prieš keliolika metų. Viena moteris kreipėsi į prokuratūrą, kad, pavadinkime, šundaktarė, ėmusis kriminalinio aborto, sužalojo jai sveikatą. Moteris panoro, kad nemokša būtų nubausta. Nors šundaktarė buvo nustatyta, tačiau ji atkakliai neigė kaltinimus ir, pritrūkus įrodymų, tyrimas teismo nepasiekė - istorija subliuško.
Nuo to laiko Marijampolės prokuratūroje, kelių kalbintų prokurorų teigimu, kriminalinis abortas buvo užmirštas iki praėjusių metų pavasario. Balandžio pabaigoje už Marijampolės miesto esančiame Panausupio sąvartyne viena nuolatinė šiukšlyno gyventoja aptiko į du krepšelius sandariai supakuotą radinį. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad šis supakuotas radinys - greičiausiai kriminalinio aborto įrodymas.
Šį įvykį tyrusi prokurorė Ona Plioplienė surinko informaciją iš Marijampolės ir penkių aplinkinių rajonų ligoninių, į kurias galėjo kreiptis, kaip įtarta, kriminalinį abortą patyrusi moteris, tačiau lauktų svarbių duomenų negauta. Moterų konsultacijų medikai atsakė, kad savo akiratyje taip pat neturi buvusios nėščios moters, kuri kūdikio taip ir neturėtų. Šiukšles į sąvartyną tuokart atvežęs vairuotojas tvirtino jas surinkęs bene iš dvidešimties konteinerių, esančių aštuoniose Marijampolės gatvėse. Beliko laukti visuomenės pagalbos. Apie tai paskelbus miesto laikraštyje, teisėsaugininkus pasiekė vienas anonimo skambutis, bet jis nepasitvirtino.
- Baudžiamąją bylą sustabdėme - ji irgi, nors įdėta labai daug pastangų ir darbo, nepasiekė teismo, - sakė prokurorė O. Plioplienė. - Tokios bylos dažniausiai "užstringa". Prieš kokius trisdešimt metų, kai dirbau Klaipėdos rajono prokuratūroje, tyrėme kriminalinio aborto padarinius - šundaktarę sulaikėme nusikaltimo vietoje, dar kruvinus įrankius aptikome paslėptus pagalvėje, tačiau ar kaltininkė pasiekė teismą, dabar jau nė neatsimenu. Tai, kaip mes sakome, neperspektyvios bylos.
Rankinėje - kūdikio kojytė
Teismo nepasiekė ir prieš pusantrų metų Prienų rajono apylinkės prokuratūroje pradėtas tirti skandalingas įvykis, iki pakartotinių teismo medicinos ekspertizių laikytas kriminalinio aborto pasekme. Tuokart į Prienų ligoninę buvo atvežta blogai besijautusi, nukraujavusi dvidešimtmetė prieniškė Lina (vardas pakeistas - I. Z.). Vaistais paskatinus gimdymą, medikai išėmė negyvą berniuką. Įvairios darbo patirties turinčios specialistės net pritūpė iš nuostabos - kūdikiui iki šlaunies buvo nupjauta dešinė koja. Tą pačią dieną gimdyvės motina kūdikio galūnę, suvyniotą į polietileną, rado jos rankinėje, kai ieškojo paso. Pacientė neigė buvus kriminalinį abortą, tačiau buvo spėjama, kad kūdikio kojytė nupjauta medicininėmis žirklėmis "įlindus" į gimdą. Neištekėjusios Linos, tuo metu auginusios dvejų metukų sūnų, artimieji, gana tvarkinga šeima, nieko nežinojo, kad šioji laukėsi antrą kartą. Su savo paslaptimi besikankinusi moteris apie tai nebuvo prasitarusi net seseriai - abi aktyviai ruošėsi pastarosios vestuvėms. Vieną dieną Lina buvo išvykusi apsipirkti. Sesuo vėliau išsiaiškino, kad ji kažkur paslaptingai išleido 100 litų. Buvo manoma, kad būtent šiuos pinigus Lina atidavė asmeniui, atlikusiam jai kriminalinį abortą. Tačiau iš mirties nagų išgriebta Lina, beje, kamuojama gilios depresijos ir sielvarto, kategoriškai tvirtino "pati kažką iškritusį nukirpusi žirklėmis". Ekspertams patikslinus pirmines išvadas (dėl kurių, sako, jie atsiprašė), buvo atmesta ir kriminalinio aborto, ir kūdikio nužudymo versijos. Taigi ir šis tyrimas subliuško.
Tai ar daromi kriminaliniai abortai?
- Teisėsaugininkams, susidūrusiems su kriminalinių abortų problema, galbūt labiau sektųsi tik vieninteliu atveju - jeigu visuomenė būtų nepakanti šiam reiškiniui ir informuotų pareigūnus, - įsitikinęs Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras R. Bradūnas. - Tačiau mano darbo patirtis rodo, kad nebuvo nė vieno - nei atviro, nei anoniminio - skambučio, nors ir melagingai užsimenančio apie kriminalinius abortus darančius asmenis. Vis dėlto aš noriu akcentuoti, kad tokie darbeliai tikrai vyksta dar ir šiais laikais, kai, rodos, ir specialios literatūros, ir įvairių apsisaugojimo priemonių pakanka. Tik tokie faktai arba visai nepasiekia teisėsaugininkų, arba pasiekia per vėlai, kai visi "galai" būna sunaikinti. Kodėl šiais laikais dar griebiamasi kriminalinio aborto - kita kalba. Galėčiau pasvarstyti ne kaip prokuroras, o kaip eilinis pilietis. Galbūt jaunuolių neišprusimas, neatsakingas elgesys, galbūt baimė ir jos išprovokuota paslaptis, galbūt staiga pasikeitę dviejų žmonių santykiai, kai, kažko šviesesnio laukiant, prarandamas reikalingas laikas.
Marijampolės moters veiklos centro, kuriame paguodos ieško įvairias gyvenimo tragedijas išgyvenančios moterys, vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė sako sutikusi moterų, kurios jai prasitarė patyrusios ir 15, ir 17 abortų. Ponios Adolfinos teigimu, jos visos dabar labai dėl to kremtasi, gailisi, netgi linkusios manyti, jog dabartinės jų gyvenimo nesėkmės - tai katorgiškas atlygis už praeities klaidas. Centro vadovės nuomone, kriminalinių abortų pastaruoju metu sumažėję iki minimumo.
Net ir prieš legaliais vadinamus abortus nusiteikusi, todėl to visiškai nedaranti (po Marijampolę tikrai sklando tokia legenda) vienos privačios klinikos gydytoja ginekologė marijampolietė Audronė Beržinienė mano, kad kriminaliniam abortui gali pasiryžti tik sužvėrėjusi arba nevilties sugniuždyta moteris ir aplinkai visiškai abejingas medikas. Juk tokio aborto pasekmės gali būti tragiškos - visam gyvenimui sutrikdyta sveikata, nevaisingumas, net žūtis. O legaliam abortui (iki 12 savaičių) pasiryžusios moterys, ko gero, dažniausiai kreipiasi kamuojamos materialinių nepriteklių, skurdo. Gydytoja pastebėjo tokią absurdišką gyvenimo grimasą: kadangi ir atsiurbimas (kai nėštumas yra iki penkių savaičių), ir nėštumo nutraukimas kainuoja (pirmasis - apie 70 litų, antrasis - apie 115), kai kurios moterys, pasiteiravusios dėl galimybių, paaiškina ateisiančios vėliau, kai gausiančios ... pašalpą už auginamus vaikus! Taigi vienam vaikeliui auginti skirti pinigai panaudojami broliuko ar sesutės sunaikinimui...
Yra moterų, kurios, pasiryžusios kriminaliniam abortui, teisinasi esą net neįtarusios nėštumo, nes vis sirgdavusios mėnesinėmis. Gydytojos A. Beržinienės teigimu, tokia galimybė iš tiesų yra, tačiau ji itin reta. Greičiausiai šitaip besiteisinančios moterys tik spekuliuoja tokiomis žiniomis, norėdamos tarsi nusimesti kaltės naštą nuo savo pečių. Viena marijampolietė, ketvirtąją dešimtį įpusėjusi dviejų vaikų motina, po trečiojo gimdymo savo kūdikio kategoriškai atsisakė - atidavė jį įvaikinti. Paklausta, kodėl laiku nieko nedarė ir todėl priversta atstumti dukrytę, gimdyvė pateikė ką tik minėtą "apsižioplinimo" versiją. Nors moteris ir paliko mergytę, medikai nelinkę jos labai smerkti - vis geriau, kad pagimdžiusi kur nors slapta kūdikio nenužudė.
- Per 23 savo darbo metus gal tik keturis kartus teko kovoti dėl po nėštumo nutraukimo nukraujavusių moterų gyvybės, - sakė Marijampolės ligoninės Reanimacijos skyriaus vedėjas Vitas Vyšniauskas. - Ir visi tie atvejai - po legalių, oficialių, ambulatoriškai atliktų abortų. Nesiimu svarstyti, ar šiais laikais dar yra asmenų, slapta darančių kriminalinius abortus. Kvalifikuotas gydytojo darbas, reikiamas dėmesys po procedūros - tai jau sėkmė! Į mūsų skyrių nebuvo patekę moterų, išgriebtų iš nemokšų rankų, - nuo konkretaus atsakymo diplomatiškai išsisuko žinomas Marijampolės gydytojas.
