Irena ZUBRICKIENĖ
- Jeigu tai, kas atsitiko Marijampolės ligoninėje pasaulį išvydusiems mūsų dvynukams, dabar teliktų vien mūsų šeimos problema, būtų apmaudu ir skaudu, - savo jausmų neslepia su žurnalistais noriai bendraujantis Akmenynų kaimo (Kalvarijos savivaldybė) gyventojas Gintautas Zdanys (37 m.), kurio žmona Vilma (23 m.) priešpaskutinę senųjų metų dieną anksčiau laiko pagimdė sūnelius - šeimos pirmagimius. - Po keturių parų supratęs, kad medikai stengiasi dangstyti kraupų atvejį, išėjęs iš Kauno klinikų pasukau Kauno prokuratūros link. Ne keršto ar piktumo vedamas - tik galvodamas apie vaikučių ateitį. Marijampolės ligoninėje medikų apdegintus mažylius, kuriuos geriausiems Kauno specialistams, tikiuosi, pavyks išplėšti iš mirties nagų, reikės dar labai ilgai gydyti, kol primiršime tragišką jų gimimo istoriją. Duok Dieve, kad ši tragedija nebepasikartotų kitose ligoninėse.
Gimdymas - mėnesiu anksčiau
Vilma Zdanienė, per gimdymą patyrusi Cezario pjūvio operaciją, pati šiandien jaučiasi gana sveikai. Didžiausias jos rūpestis - kad išgyventų Kauno medicinos universiteto akademinėse klinikose gydomi ir inkubatoriuose auginami jos mažyliai. Stipriau apdegintam kūdikiui vakar turėjo būti atliekama pirmoji operacija, paties berniuko odelę persodinant ant nudegimo žaizdų.
Šiaulių pedagogikos universitete pradinių klasių mokytojos specialybę antrajame kurse neakivaizdžiai studijuojanti Vilma, bene prieš dvejus metus tapusi Zdaniene, vasarį planavo tapti mama. Reguliariai pas gydytojus lankiusis moteris jau kurį laiką žinojo, kad susilauks dvynukų. Tai Vilmos neišgąsdino ir nenustebino, nes dvynukai jau yra gimę jos vyro Gintauto giminėje. Šeimos pagausėjimo laukiantys sutuoktiniai šiemet neplanavo triukšmingo Naujųjų sutikimo - senuosius metus būtų ramiai palydėję Vilmos tėvų namuose Akmenynuose, kur pastaruoju metu pora ir gyvena. Tačiau pirmieji gimdymo sąrėmių skausmai Vilmą aplankė dešimčia savaičių anksčiau, tad gruodžio 30-osios rytą sutuoktiniai atvyko į artimiausią Marijampolės apskrities ligoninę. Medikai prognozavo, kad kūdikiai pasaulį išvys natūraliai gimdant. Laukiant dvynukų, ir dar neišnešiotų, nedelsiant buvo iškviestas reanimobilis iš Kauno (transportuoti beveik jau gimdančią moterį buvo sudėtingiau). Pasiruošę priimti gimdymą medikai pastebėjo, kad broliukai į pasaulį braunasi kiek komplikuotai (vienas kūdikis artėjo sėdmenimis), todėl skubiai nutarė atlikti Cezario pjūvį. Per tą laiką turėjo atvykti reanimobilis mažyliams, o akušerė turėjo paruošti "patalėlius" neišnešiotiems kūdikiams apsaugoti.
Praėjus vos dviem valandoms nuo Vilmos ir Gintauto atvykimo į Marijampolės ligoninę, per dvi minutes vienas po kito sėkmingai gimė du jų sūneliai. Gydytojai pradžiugino tėvus - berniukai sveiki. Tiesa, neišnešioti: vienas svėrė 1 800, kitas - 1 500 gramų.
Pražūtingos guminės pūslės
Kaip vėliau Marijampolės apylinkės prokuratūros pareigūnams pasakojo marijampolietė akušerė Rasa Dereškevičienė (23 m.), tądien dirbusi operacinėje, kol V. Zdanienė buvo operuojama, ji ruošė guolius naujagimiams. Neišnešiotiems kūdikiams šildyti reikėjo šiltu vandeniu (apie 37 laipsnių) pripildyti termoforus - elementarias vandens pūsles, kurios kartu su naujagimiais turėjo atsidurti inkubatoriuose. (Keliasdešimt tūkstančių litų kainuojančius modernius inkubatorius, kuriuose reikiama temperatūra palaikoma ne guminėmis pūslėmis, kalbintų medikų teigimu, teturi didžiausios šalies gydymo įstaigos. Deja, Sveikatos apsaugos ministerijos klerkams, nuostabą dėl to žėrusiems per visų televizijų programas, atrodo kitaip.)
- Kadangi iš čiaupo tebėgo šaltas vanduo, užkaičiau arbatinuką, - teisėsaugininkams aiškino akušerė R. Dereškevičienė. - Du ketvirtadalius šalto vandens pūslėje atskiedžiau vienu ketvirtadaliu karšto vandens ir patikrinau termoforo šilumą: priglaudžiau sau prie vidinės riešo pusės. Ne per karštus termoforus, kaip ir priklauso, padėjau ant vystymo stalų po penkių sluoksnių vystyklais. Kol, nusprendus gimdyvę operuoti, vyko operacija, termoforai atvėso. Laukdama naujagimių, vėstantį vandenį išpyliau ir ankstesnę procedūrą pakartojau. Mano rankos buvo šiltos, tad palietusi įvertinau termoforų temperatūrą - 36-37 laipsniai šilumos.
Gimę kūdikiai buvo paguldyti ant guminėmis pūslėmis iš apačios šildomų paruoštų patalėlių (iš viršaus vystyklus šildė lempos), ir naujagimių gydytoja Loreta Laurinaitienė "gyvus glėbelius" pati paguldė į inkubatorius. Dabar galima tik paspėlioti, kad patirties turinti gydytoja, pati termometru (!), o ne nuojauta patikrinusi termoforų temperatūrą, ko gero, būtų pajutusi, jog tie "atgyvenę prietaisai" per karšti, ir sparčiai sėlinusios tragedijos būtų buvę išvengta. Kaip sakė Marijampolės ligoninės vadovai, akušerė R. Dereškevičienė, čia dirbti pradėjusi prieš pusantrų metų, prie neišnešiotų naujagimių buvo savotiška debiutantė, tad - nors pripažįstama jau po laiko - jos veiksmus esą derėjo kontroliuoti.
Ant karštų pūslių dvynukai gulėjo neilgai, tačiau gležniems kūneliams to užteko - mažyliai stipriai nudegė (vienas - 14, kitas - 20 procentų odos - pakaušius ir nugaras), tai yra patyrė antrojo ir trečiojo laipsnio kūno nudegimus. Pirminiais duomenimis, tai netrukus pastebėjo pati gydytoja L. Laurinaitienė, kai akušerei R. Dereškevičienei nurodė pamatuoti inkubatoriuose gulinčių mažylių temperatūrą. Reanimobiliu iš Kauno atvykę medikai skubiai išgabeno sužalotus dvynukus į Kauną. Prieš tai apie nelaimę buvo pranešta sužalotųjų tėvams.
Medikai kalti, bet...
- Kai dabar jau praėjusi visa savaitė ir galime blaiviau mąstyti, vien Marijampolės medikus kaltinti dėl jų neapdairumo, abejingumo ar neprofesionalumo negalime - juk ne kasdien jiems taip nutinka, - "Akistatai" ramiai kalbėjo Vilma Zdanienė. - Kalta ir padėtis mūsų šalies medicinos įstaigose - skurdas ir nepritekliai. Kieno didžiausia kaltė, tikimės, nustatys įvykį tiriantys pareigūnai. Tai nereiškia, kad mūsų šeima visam laikui nusisuks nuo Marijampolės ligoninės. Man atrodo, kad šita nelaimė, naudojant tokius primityvius, kaip visi dabar sako, viduramžių prietaisus, kada nors ir kam nors vis tiek turėjo įvykti. Sėlinte sėlinusi prie naujagimių ji pasirinko mūsų vaikelius. Po šito skandalo, tikėkimės, daug kas pasikeis ir sužalotų kūdikių daugiau nebus.
Didžiulį rezonansą šalyje sukėlusį įvykį, traktuojamą kaip itin retą, karštai aptarinėjančioji dauguma linkusi kaltės šešėlį mesti Marijampolės medikų adresu. Kol kolegos aptakiai glaisto S. Razmirskienės vadovaujamo skyriaus darbuotojų kompetenciją, Valstybinio medicinos audito inspekcijos, kuriai pavesta ištirti "Zdaniukų atvejį", viršininkė Vitalė Vinickienė be užuolankų metė, kad tragedijos Marijampolės ligoninėje neturėjo būti - dirbusioms medikėms tereikėjo akylai stebėti kūdikius, tai yra teturėti akis ir sąžinę! Viršininkės įsitikinimu, jeigu nesugebama elgtis su primityviais prietaisais, tuomet ką ir bekalbėti apie modernią - įmantrią - įrangą.
Medikus - ant Temidės svarstyklių?
Gintauto Zdanio informaciją apie medikų sužalotus kūdikius gavusi Kauno apygardos prokuratūra perdavė tirti Marijampolės apylinkės prokuratūrai. Čia iškelta baudžiamoji byla dėl sunkaus ar apysunkio kūno sužalojimo neatsargiai elgiantis. Įrodžius kaltę, nuteistiesiems grėstų laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų arba pataisos darbai. Kol kas kaltuosius dar tik stengiamasi nustatyti - prokurorai, tikrindami ir vertindami medikų parodymus, įvykio vietoje jau atliko keletą eksperimentų. Svarbiausia - nustatyti kiekvieno lemtingąją dieną skyriuje dirbusio mediko kaltės "svorį" ir išsiaiškinti, kodėl apie sužalotus kūdikius nebuvo iš karto pranešta teisėsaugininkams. Dar 1996 metais buvo sudarytas trišalis policijos, prokuratūros ir sveikatos apsaugos vadovų susitarimas, kad medikai apie panašius įvykius teisėsaugininkams turi pranešti nedelsdami.
- Šia prasme medikai tikrai nusižengė, - sakė G. Zdanys. - Juk jeigu mes šeimoje būtume patys taip apdeginę savo vaikus ir kreipęsi į medikus, šie jau kitą akimirką apie nelaimę būtų informavę pareigūnus.
Ar pavyks nustatyti ir nubausti tikrąjį dvynukų nelaimės kaltininką? Žinant, kaip retai "medikas medikui kerta akį" (įrodant kaltę, reikalingos kolegų neginčijamas klaidas nurodančios ekspertų išvados), sunku prognozuoti. Užtat ponia V. Vinickienė kategoriška: esą nustatyti kaltininką įmanoma, tačiau nubausti - vargiai. Marijampolės apskrities ligoninės vadovo Rimvydo Turčinsko, beje, po Naujųjų metų švenčių tuoj pat išėjusio trijų dienų nemokamų atostogų, teigimu, kaltieji bus nubausti - ir ne vienas. Esą viena gydytoja po incidento jau pranešė išeinanti iš darbo. O štai dėl patirtos materialinės žalos atlyginimo - kita kalba. Teisininkai neslepia, kad Lietuvoje įstatymais dar neįteisinta paciento apsauga ir gynimas.
Apie būsimas išlaidas, pamažu "lipdant" medikų sužalotus vaikelius, Zdaniai dar negalvoja. Tėvams dabar svarbiausia, kad abu dvynukai išgyventų, kad gydymas nesikomplikuotų, kad neužpultų infekcija, kad mažyliai iškęstų operacijas. Zdaniai neturi kito pasirinkimo - vaikelių likimus besąlygiškai patikėjo Kauno klinikų specialistams. Savo pirmagimius, įkurdintus inkubatoriuose ir paženklintus kraupiais nudegimų lopais, po savaitės pagaliau išvydo ir jų mamytė. Vilmai vos palikus Marijampolės ligoninės palatą, šeštadienį mažyliai buvo pakrikštyti. Pašaliniai asmenys stebėti ceremoniją nebuvo leidžiami. Po šventinių akimirkų klinikų koridoriuose pasirodę sutuoktiniai pranešė, kad sūnelius pavadino Martynuku ir Laurynuku. Pasak Vilmos, ji su vyru ir abiejų tėvai bei seserys išvakarėse ilgai rinko vardus. Sudarę dešimties labiausiai "limpančių" vardų sąrašą, netrukus jį "suspaudė" iki dviejų - pasidžiaugė maloniu sąskambiu ir užtvirtino.
Martyno ir Lauryno Zdanių gyvenimas prasidėjo, visai Lietuvai neabejingai linkint jiems stiprybės.
Vlado GESAIČIO nuotraukos
