Irena ZUBRICKIENĖ
- Neturime jokio išankstinio nusistatymo prieš policininkus, kurių vairuojamas automobilis mirtinai sužalojo mūsų Mindaugą, tačiau norime vienintelio išsamaus atsakymo į klausimą, ar tie policininkai, atsidūrę avarinėje situacijoje, padarė viską, kad būtų išvengta jų automobilio susidūrimo su žmogumi, pasibaigusio mums itin skaudžia tragedija, - sakė kaunietis Erlandas Kinderis savo jaunesniojo brolio laidotuvių išvakarėse. - Pirmosiomis dienomis po šios tragedijos mums kilo daug abejonių, ar avarijos tyrimas atliekamas objektyviai.
Oficiali versija: vogto automobilio gaudynių auka
Tą vakarą Marijampolės kelių policijos ekipažas - Evaldas Bendinskas ir Renatas Jasaitis (30 m.) - tarnybiniu automobiliu "VW Vento" važiavo vos prieš mėnesį iškilmingai atidaryta tarptautinės magistralės "Via Baltica" atkarpa, vadinamuoju Kauno - Marijampolės - Suvalkų keliu. Kalvarijos link važiavę pareigūnai pastebėjo priešais didžiuliu greičiu atlekiantį automobilį "Audi 80". Iškėlę specialų prietaisą, per atstumą užfiksuojantį greitį, jie nustatė, kad mašina skuba 134 kilometrų per valandą greičiu. Policininkai pradėjo "audinę" stabdyti, tačiau ši pralėkė nesustodama, buvo neįjungtais žibintais. Įsidėmėję nepaklusnaus vairuotojo valdomo automobilio numerį policininkai greitai suprato, kad jis yra pastarosiomis dienomis Marijampolėje pavogtų automobilių sąraše, ir skubiai apsisuko bėglį vytis. Buvo jau pakankamai tamsu. Pareigūnai įjungė mirksintį švyturėlį, padidino greitį ir tuoj pat įsitikino, jog "audinė" nuo jų jau gerokai atitrūkusi. Kiek pavažiavę policininkai, įtardami, kad bėgliai gali pasukti į kokį nors lauko keliuką, sumažino greitį iki devyniasdešimties kilometrų per valandą ir dairydamiesi važiavo toliau. Staiga prieš akis tamsoje išniro netikėtas vaizdas - važiuojamojoje kelio dalyje šiek tiek skersa, be jokių šviesų stovėjo "Audi 80", tarsi būtų važiavusi Kalvarijos kryptimi. Policijos tarnybinį automobilį vairavęs Renatas Jasaitis akimirksniu pasuko vairą į kairę pusę, kad išvengtų susidūrimo su tamsoje palikta "audine". "VW Vento" atsidūrė priešingoje eismo juostoje ir, kairiuoju šonu braukdamas metalinį kelio aptvarą, sustojo tik gerokai daugiau nei už 50 metrų. Stabdomas automobilis buvo užkabinęs ir keliasdešimt metrų su savimi tempėsi prie "audinės" dešiniojo šono buvusį jaunuolį, kurį policininkai pastebėjo tik tada, kai jau nieko pakeisti nebuvo galima. Vaikinas, kaip netrukus paaiškėjo - Marijampolės profesinio rengimo centro moksleivis Mindaugas Trečiokas (18 m.), vienas iš trijų šeimos sūnų, buvo labai sumaitotas ir patyrė mirtinas traumas. Kodėl Mindaugas buvo prie sustojusios "audinės", kol kas niekas negali paaiškinti. Įvykį tiriantys teisėsaugininkai mano, kad vaikinas turėjo tupėti ant kelio šalia pravirų mašinos keleivio durelių arba skubėdamas nugriuvo - jeigu būtų stovėjęs, po smūgio būtų užkritęs ant jį partrenkusio automobilio variklio dangčio.
Ant kelio stovėjusioje "audinėje" kito žmogaus nebuvo, nors pareigūnai įsitikinę, kad vejantis joje sėdėjo mažiausiai du asmenys. Į įvykio vietą atvykęs kinologas su pėdsekiu šunimi ėjo apie 200 metrų, kol šuo staiga pametė pėdsakus.
Įvykį tiria Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra. Kitą dieną avarijos vietoje atliktas eksperimentas pareigūnus įtikino, kad kelių policininko R. Jasaičio vairuotas tarnybinis automobilis kitaip išvengti susidūrimo su netikėtai ant važiuojamosios kelio dalies atsiradusia kliūtimi negalėjo - dešinioji kelio pusė buvo užblokuota, o pasukę į kairę dar daugiau, policininkai būtų nuskrieję nuo šlaito. Skaudžiausia, kad nelaiku buvo pastebėtas gaudynių auka tapęs jaunuolis.
Pirminiai surinkti duomenys leidžia spėti, jog "audinė" buvo specialiai palikta ant kelio, kad ją persekiojantys pareigūnai patirtų avariją. Tiriamos visos įmanomos versijos.
Žuvusiojo artimųjų versija
Žuvusio Mindaugo Trečioko artimieji nuo pat pirmųjų minučių, kai jiems buvo pranešta apie tragediją, jaučiasi taip tarsi būtų atsidūrę po įtarimais virtusių klaustukų lavina. Nors pareigūnai tikino ieškoję Marijampolėje gyvenančių žuvusiojo tėvų, tačiau greičiau susirado Kaune gyvenantį vyresnįjį brolį Erlandą. Sakė, kad operatyviniais duomenimis. Mindaugo tėvas Vitas Trečiokas, kuris lemtingąjį vakarą lūkuriavo negrįžtančio Mindaugo ir gana ilgai sėdėjo prie televizoriaus, tikina nei durų skambučio, nei beldimosi į duris tikrai nebuvus. Netekties skausmo paveiktas vyras mano, kad laikas, kol iš Kauno atvyko Erlandas, pasitarnavo policijai, suinteresuotai "sušvelninti avarijos aplinkybes ir aptarti, kaip šį įvykį pateikti oficialiai".
- Pats to nepatyręs nė vienas nesupras, ką reiškia pamatyti į žmogų nepanašų savo brolį, nuo patirtų daugybės kaulų lūžių "sudėtą" taip, kad kūnas sutrumpėjęs bene dešimčia centimetrų, - jaudindamasis kalbėjo Erlandas. - O kai įvykio vietoje dar randi brolio kaukolės kaulų nuolaužų su smegenimis, dantų ir kraujo klaną...
Žuvusiojo artimieji avarijos vietą apžiūrėjo kelis kartus, patys išmatavo likusias padangų žymes, ką nors daugiau paaiškinti galinčius atstumus, iščiupinėjo kruvinus kelkraščio akmenukus. Erlandas fotografavo kiekvieną kelio lopinėlį, kuriame aptiko kraujo dėmių, skuto nuo metalinio kelio aptvaro likusius policininkų automobilio dažus, rinko paliktas kai kurias mašinos detales. Vyras įsitikinęs, kad šios detalės pasitarnaus kaip įrodymai atliekant tyrimą. Kadangi policijoje nebuvo leista apžiūrėti brolio gyvybę nusinešusio automobilio, Erlandas linkęs manyti, kad "kažkas daroma policijos naudai". Žuvusiojo artimuosius papiktino ir skubiai paskleista informacija, kad "Mindaugas - vogto automobilio ekipažo dalyvis", kuri savaime jaunuoliui meta ir automobilio vagystės kaltės šešėlį.
- Juk įrodymų, kad jis tą automobilį pavogė, dar nėra, o jau tituluojamas vagimi ir tarsi formuojama visuomenės nuomonė, jog su vagimi didvyriškai susidorota, - sutrikęs kalbėjo Mindaugo tėvas. - Pirmiausia, jeigu jis sėdėjo keleivio vietoje, kaip kol kas teigiama, tai jis galėjo ir nežinoti, kad automobilis vogtas - man išeidamas sūnus sakė, kad vyksta pravažinėti draugo mašinos, parsigabentos iš Vokietijos. O antra, jeigu ir paaiškėtų, kad sūnus prikišęs nagus prie to nusikaltimo, tai ar jis, niekada neteistas, jau tiek prisidirbęs, jog vertas mirties bausmės?!. O kalbant apie avarijos aplinkybes manau, kad sūnaus žūties buvo galima išvengti. Teismo medicinos ekspertas abejoja, kad tokie sužalojimai buvo padaryti Mindaugui tupint ar gulint - sūnus turėjo būti stačias, tačiau dabar parankiau aiškinti kitaip. Štai šito, kad įvykis gali būti apverčiamas aukštyn kojomis, labiausiai ir bijau. Man kyla visokių minčių: policininkams turbūt nepakako vairavimo patirties, kad jie išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nors, mūsų paskaičiavimu, vietos apvažiuoti kliūtį iš dešinės pusės plačiame kelyje buvo; greičiausiai neturėta ir reikiamos reakcijos, kad taip ilgai stabdytas automobilis, kaip liudija likusios stabdymo žymės; kažkodėl labai skubiai buvo žvyru valomas kelio aptvaras - radome pėdsakų; galų gale ar nebuvo galima sprunkančio automobilio sustabdyti šūviais į padangas? O gal dabar, kai policija išgyvena skurdų laikotarpį, stokojant šovinių pavesta pažeidėjus kirsti automobiliais? Suprantu, kad tyčia užmušti žmogų tikrai neplanuota, tačiau ar buvo padaryta viskas, kad to būtų išvengta, aš abejoju. Jeigu įvykį tiriantys pareigūnai būtų atviresni mums, turbūt tokių dvejonių nebūtų kilę.
Atsakymų teks palaukti
Turbūt daugiausia apie abejonėmis apraizgytą įvykį galėtų papasakoti kartu su Mindaugu automobilyje buvęs asmuo. Kol kas policininkams nepavyko jo nustatyti. Mindaugo tėvas ir brolis pasiryžę jį išsiaiškinti patys, tačiau tik po laidotuvių. Vitas Trečiokas nesitiki lengvų "radybų", nes automobilio vagyste ar bendrininkavimu jau dabar įtariamas asmuo gali slapstytis ir nuo Mindaugo artimųjų, jausdamas kaltę dėl aštuoniolikmečio žūties.
Korespondentei nepavyko susitikti su tarnybinį automobilį lemtinguoju momentu vairavusiu policininku Renatu Jasaičiu. Marijampolės kelių policijos vadovai, pačių teigimu, linkę jį apsaugoti nuo esą galimų naujų psichologinių smūgių ir baiminosi, kad viešumas gali pakenkti tyrimui. Jų neįtikino mintis, kad pats apie savo būseną galėdamas pasakyti pareigūnas įrodytų, jog neturi ko slėpti. Kolegų teigimu, aštuonerius metus Kelių policijoje dirbantis (Vidaus reikalų ministerijos sistemoje - 11 metų) Renatas - teigiamai charakterizuojamas policininkas. Labai jautrus pastaboms ir nurodymams. Labai išgyvena dėl jaunuolio mirtimi pasibaigusio įvykio. Šią tragediją Renato kolegos linkę traktuoti kaip nelaimingą atsitikimą ir nemano, kad R. Jasaitis, kol vyksta tyrimas, turėtų būti nušalintas nuo tarnybos. Beje, Mindaugo Trečioko žūties naktį Renatas Jasaitis trumpai bendravo su žuvusiojo broliu Erlandu ir, šiojo teigimu, buvo nuoširdus, gailėjosi ir tikino nesugebėsiantis pažvelgti į akis žuvusiojo motinai.
Įvykį tiriantys prokuratūros pareigūnai, išgirdę apie žuvusiojo artimųjų abejones dėl tyrimo skaidrumo, patikino, kad tam tikrai nėra jokio pagrindo - objektyvų tyrimą, kokio laukia nelaimėlio artimieji, lemsiančios ekspertizių išvados, tik jų reikia palaukti.
Romualdo VILČINSKO nuotraukos:
- Aštuoniolikmetis Mindaugas tapo policijos gaudynių auka
- Žuvusiojo brolis Erlandas ir pats atlieka tragiško įvykio tyrimą
- Vitas Trečiokas nesusitaiko su mintimi, kad sūnaus Mindaugo jis jau neturi
2002 11 07
