Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Pastaruoju metu ypač pastebimas kraujasiurbių parazitų aktyvumas. Žmones puola upiniai mašalai, erkės, uodai, širšės, bitės. Jei žmogus nėra alergiškas šių gyvių nuodams, lyg ir neturėtų labai išgyventi, jei taip ir nepavyko išvengti prievartinio "artimo kontakto" su vienu ar kitu kraujasiurbiu. Tačiau alergiškiems žmonėms net ir vienas, iš pirmo žvilgsnio visiškai nepavojingas, įkandimas gali baigtis mirtimi.
Tik praėjus gerai savaitei po gausaus mašalų sukandimo ėmė taisytis keturiasdešimtmetės klaipėdietės sveikatos būklė. Tačiau ir toliau sunkią ligonę akylai stebi Klaipėdos ligoninės Dermatologijos skyriaus medikai. Ligoninėje klaipėdietė atsidūrė po to, kai, darbuojantis kolektyviniame sode, ją gausiai sugėlė mašalai ir išsivystė alerginė reakcija. Kaip vėliau apgailestavo Dermatologinio skyriaus specialistai, labai blogai, jog moteris ne iškart kreipėsi į gydymo įstaigą, o delsė tikėdamasi, kad niežulys ir stiprus patinimas pamažu praeis. Tačiau kuo toliau, tuo jos būklė blogėjo: pakilo aukšta temperatūra, sutino visas kūnas. Jei dar būtų buvę bent kiek uždelsta, galėjo ištikti net mirtis.
Po širšės įgėlimo medikų pagalbos prireikė ir kaunietei Jovitai. Vakare ji, eidama miegoti, pajuto, kaip kažkas cvaktelėjo į petį. Žiūri - ogi ant patalynės ropoja didžiulė širšė! Įgėlimo vietą skaudėjo, ji patino, aplink paraudo, tad Jovita pažeistą odą patepė spiritiniu tirpaliuku. O po poros valandų moteris pajuto, jog pro sutinusias akis beveik nieko nemato, kad akivaizdžiai išburkęs visas kūnas! Nuo agresyvios širšės nukentėjusiai kaunietei ligoninės Priėmimo skyriuje buvo suleista priešalerginių vaistų. Jei ne šie medikamentai, galėjo išsivystyti dar sunkesnės nuodingojo vabzdžio įgėlimo komplikacijos...
Be medikų pagalbos neišsivertė ir vyriškis, kuriam įkando gyvatė. Nukentėjėlis irgi vylėsi, kad skausmas ir kojos patinimas laikui bėgant praeis, ir vos nenukeliavo į kapus. Pažymėtina, jog visais atvejais, įkandus gyvatei, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą, mat organizmo reakcija į stiprius gyvūno nuodus gali pasireikšti ne iškart - po valandos ar kelių valandų.
Gydytojai infekcionistai įspėja, jog šiemet kraujasiurbių vabzdžių - kaip niekad daug, ir jie kaip niekad aktyvūs. Mat pernykštė vasara buvo lietinga, vadinasi, buvo idealios sąlygos uodams veistis iki pat vėlyvo rudens. Šiųmetis pavasaris irgi nestokojo lietaus, o gegužės pabaigoje atšilus ir vėl paspartėjo uodų bei mašalų vystymasis. Kai kuriose šalies vietovėse jų yra tiek daug, jog žmogų vienu metu puola dešimtimis!
Todėl savaitgalius ar kelias atostogų dienas mėgstantieji praleisti gamtoje, prie vandens telkinių, turėtų atsiminti, jog tokiose vietovėse yra kur kas didesnė tikimybė, jog gerą nuotaiką sugadins didžiuliais spiečiais skraidantys kraujasiurbiai vabzdžiai, ir būtinai į kelioninį krepšį įsimesti reikalingų medikamentų.
Lengvesniais atvejais gali pakakti įkandimo vietą patepti priešalerginiu tepaliuku arba apipurkšti repelentu (parazitus atbaidančiu purškikliu), tačiau esant sudėtingesnei situacijai (jei skausmas ir tinimas neatslūgsta, sugėlė ne keli, o keliolika kraujasiurbių, skauda galvą, pykina ir t. t.), reikėtų nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą. Pažymėtina tai, jog suaugusiems žmonėms skirtų priešalerginių (raminamųjų) tepaliukų jokiu būdu negalima naudoti vaikams, mat vaikų organizmas yra kur kas jautresnis ir per stipri vaisto koncentracija gali atnešti daugiau žalos nei naudos.
Nustatyta, jog vabzdžius ypač traukia geltona spalva, todėl iškylose reikėtų dėvėti ne šios spalvos drabužius.
Na, o kadangi kraujasiurbiai vabzdžiai aktyviausiai puola birželio mėnesį (kartais - iki liepos vidurio ar pabaigos), šiuo metų laikotarpiu gydytojai infekcionistai pataria atsisakyti išvykų į gamtą, prie vandens telkinių - jas geriau atidėti rugpjūčiui.
Įgėlimo simptomai ir pirmoji pagalba
Širšės, bitės įgėlimas
Simptomai: gali matytis geluonis, įgeltą vietą skauda, ji patinsta, parausta. Galima alerginė reakcija. Reikia skubiai išimti (geriausia - pincetu) geluonį stengiantis, kad nebūtų suspaustas nuodų maišelis. Įgėlimo vieta nuplaunama, dezinfekuojama, po to ant jos uždedamas sausas šaltas kompresas. Jei atsiradęs patinimas staigiai plinta, nukentėjėlis darosi apatiškas, vangus (o vaikas verkia), arba, kitaip sakant, stebima beprasidedanti alerginė reakcija į nuodus, ligoniui būtina kuo skubiau duoti priešalerginių vaistų ir iš karto vežti į gydymo įstaigą. Tiesa, tokia reakcija į nuodus dažniausiai pasireiškia, kai sugelia ne vienas, o keli vabzdžiai, tačiau vaikams, ypač alergiškiems, tokios komplikacijos gali išsivystyti ir nuo vieno vabzdžio įgėlimo.
Uodo įgėlimas
Uodo įkandimas yra skausmingas, sukelia stiprų, varginantį niežulį, o alergiškiems žmonėms - įvairius patologinius simptomus. Nuo įgėlimo apsaugo repelentai (uodus atbaidantys purškikliai, skleidžiantys aštrų kvapą), kurių vaistinėse - gausus pasirinkimas. Jei organizmas ypač jautriai reaguoja į uodo įgėlimus, išvykų į gamtą geriau atsisakyti. Mat uodus atbaidantys preparatai nuo visų įkandimų tikrai neapsaugos.
Jei uodų sugeltas vietas vaikas nuolat kasosi, gali išsivystyti odos infekcinis susirgimas. Tad po įkandimo pažeistą odą reikėtų sutepti niežulį malšinančiais tepaliukais (fenistilu, psilobalzamu) ir sugirdyti priešalerginių vaistų (tavegilio ar kt.). Tokios pačios gydomosios priemonės naudojamos ir įgėlus mašalams.
Voro įkandimai
Būdingi simptomai: likusios įkandimo žymės, pažeista odos vieta sutinusi, skausminga, gali pykinti, gali pasidaryti sunku kvėpuoti ir ryti. Žaizda skubiai nuplaunama, uždedamas šaltas, sausas kompresas ir nukentėjėlis skubiai vežamas į artimiausią gydymo įstaigą.
Jūros gyvių įkandimai
Tokius įkandimus lydi pažeistos odos vietos patinimas, paraudimas, galima ūmi alerginė reakcija. Jei įgėlė medūza, sužalotą vietą reikia skubiai nuplauti actu. Įkandus rajai, ant žaizdelės pilamas šiltas vanduo tol, kol skausmas atlėgsta. Tada žaizda nuvaloma ir aprišama. Kaip minėta, jei pradeda reikštis kiti organizmo alergiją nusakantys simptomai, nukentėjėlį būtina vežti į gydymo įstaigą.
Gyvatės įgėlimas
Gyvatės dažniausiai sužaloja apatines galūnes. Trumpas ir staigus kojos skausmas - tai ženklas, kad galėjo įkąsti gyvatė. Būtina kuo skubiau apžiūrėti skaudamą vietą - ar nėra įkandimo žymių. Jei spėsite, įsiminkite gyvatės dydį bei spalvą.
Po gyvatės įkandimo dažniausiai pradeda skaudėti galvą, apima silpnumas, pykina, skauda pilvą. Gali kristi kraujospūdis, pritemsta sąmonė, trinka regėjimas. Gali išsivystyti veido ir kvėpavimo raumenų paralyžius.
Įgėlus gyvatei, visų pirma reikia iš žaizdos išsiurbti nuodus. Tai geriausia atlikti gumine kriauše arba pientraukiu, o jei burnos gleivinėje nėra opų ar pažeidimų, tai galima atlikti ir burna. Jei žaizdelės paviršius jau yra apdžiūvęs, ją reikia atverti spaudžiant odos raukšlę. Siurbiama apie 10-15 minučių. Taip suteikiant pagalbą pašalinama trečdalis arba net pusė į organizmą patekusių nuodų. Po to žaizdelė dezinfekuojama spiritu arba degtine, jodu ar briliantine žaluma. Suteikus pirmąją pagalbą nukentėjėlis skubiai vežamas į artimiausią gydymo įstaigą. Būtų labai gerai, jei priėmimo skyriaus medikai būtų iš anksto informuoti, koks ligonis netrukus bus atvežtas.
Kad apsisaugotumėte nuo gyvačių įkandimų, į mišką eikite apsiavę gumine arba odine avalyne aukštais aulais, apsirenkite standžios medžiagos drabužiais. Atminkite, jog gyvatės yra visiškai kurčios ir iš niekur nieko žmonių nepuola - kanda tik gindamosi, dažniausiai - kai yra užminamos ar paspiriamos.
Kaip apsisaugoti nuo erkių?
Krauju besimaitinančių parazitų grupei priklauso ir erkės. Pastaruoju metu irgi pastebimas jų suaktyvėjimas.
Kadangi prieš pradėdama siurbti kraują erkė žaizdelę suvilgo seilėmis, kuriose yra nuskausminančių bei kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, žmogus erkės įsisiurbimo nepajunta ir ji ramiai maitinasi ilgą laiką.
Dažniausios erkių platinamos ligos yra erkinis encefalitas bei boreliozė (Laimo liga). Dar jos platina erlichiozę, babeziozę, kitas virusų ir bakterijų sukeliamas infekcines ligas. Reikia nepamiršti ir to, jog infekuota erkė gali ir neįkąsti, o žmogus gali susirgti erkiniu encefalitu. Taip nutinka, kai geriamas netinkamai apdorotas užkrėstos erkės sukandžiotos ožkos ar karvės pienas.
Efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų - skiepai. Išsiruošus į mišką (geriausia rinktis švarius miškus, pušynėlius, vengti vietų, kur yra daug krūmų ir sužėlusi aukšta žolė), reikia apsivilkti šviesiais drabužiais, kad būtų galima lengvai ir laiku pastebėti ropojančius parazitus. Drabužiai turi būti ilgomis rankovėmis, gerai prigludę prie rankos riešo. Kelnių apačia taip pat turi būti prigludusi prie kūno. Galvą geriausia apsirišti skarele arba užsidėti priglundančią kepuraitę. Galima naudoti repelentus, tačiau nereikėtų pamiršti, kad jų veikimo laikas - ribotas. Kad nuo erkių apsaugotumėte sodybų ir sodų teritoriją, naikinkite menkaverčius krūmus, reguliariai pjaukite žolę (nupjovę tuojau ją išvežkite), nuolat tvarkykite aplinką.
