Krašto apsaugos ministerija (KAM) patvirtino vieną svarbiausių dokumentų Lietuvai tampant visateise NATO nare - reformų tvarkaraščio įgyvendinimo planą. Ministro Lino Linkevičiaus pasirašytame dokumente užfiksuoti Lietuvos dešimties metų įsipareigojimai, kaip karinė ir resursų sritys bus derinamos prie Aljanso struktūrų ir procedūrų, pranešė KAM.
"Lietuva kuria valstybės finansinėmis galimybėmis paremtus karinius pajėgumus", - apibendrindamas vykdomas reformas, sakė krašto apsaugos ministerijos sekretorius Povilas Malakauskas.
P. Malakausko teigimu, reformų tvarkaraštis padės kontroliuoti, kaip įgyvendinami prisiimti įsipareigojimai pertvarkyti Lietuvos kariuomenę, kad pajėgos galėtų įsitraukti į kolektyvinės gynybos sistemą, atsakyti į krizines operacijas bei organizuoti krašto gynybą iki atvyks sąjungininkų pastiprinimas.
Pasak sekretoriaus, per konsultacijas Briuselyje bus aptariama ir vertinama, ar Lietuva vykdo įsipareigojimus pagal savo numatytą planą rengtis kolektyvinei gynybai, ar vykstančios reformos atitinka šiuo metu pradėtą ir NATO pajėgumų pertvarką, kuriant mobilias, greitai perdislokuojamas ir aukštos parengties pajėgas.
Permainos daugiausiai palies Lauko pajėgas (LP), nes nebeliko Rytų apygardos, o šiemet pradėta transformuoti ir Vakarų apygarda. Šios apygardos reformą planuojama baigti 2004 metais. Pasak pranešimo, ateityje LP sudarys pagal NATO karinius reikalavimus sukurta nuolatinės parengties brigada "Geležinis vilkas" ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP).
P. Malakauskas pažymėjo, kad naujos užduotys KASP suteiks panašumo į NATO šalių nacionalinę gvardiją ar krašto saugumo pajėgas. Savanoriams bus patikėta saugoti strateginius objektus, priimti sąjungininkų pastiprinimo pajėgas, teikti paramą civiliams nelaimių atveju, administruoti rezervą ir parengti kariškius tarptautinėms misijoms. Pavyzdžiui, šiemet iš savanorių pajėgų buvo suformuota Irake jau dirbanti orlaivių aptarnavimo specialistų komanda.
Taip pat numatoma įsteigti nedideles specialiųjų operacijų pajėgas, kurias sudarys Jėgerių batalionas ir Ypatingosios paskirties tarnyba. Anot P. Malakausko, naujos grėsmės, tarptautinių operacijų Afganistane ir Irake patirtis parodė, kad gerai parengtoms elitinėms specialiosioms pajėgoms tenka svarbus vaidmuo karinių krizių metu.
"Geležinio vilko" brigados Ruklos Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas jau parengtas dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijose už Lietuvos ribų. Tačiau, pasak pranešimo, atsižvelgus į šiuolaikinės karybos praktiką, turi būti suformuoti ir kovinės paramos bei kovinio aprūpinimo - artilerijos, ryšių, karo medicinos ir kt. padaliniai.
Be to, bus stiprinama ir pati brigada. Ją sudarys keturi batalionai - Ruklos Algirdo, Panevėžio Mindaugo, Alytaus Birutės ir Tauragės Kęstučio motorizuotieji pėstininkų batalionai. Dabartinius Šiaulių Vaidoto ir Marijampolės Vytenio motorizuotuosius pėstininkų batalionus iki 2003 metų pabaigos numatoma pertvarkyti į logistinės paramos padalinius.
Klaipėdos Butigeidžio dragūnų batalionui bus patikėtos kovinės paramos funkcijos, jo bazėje planuojama įkurti KASP rengimo mokyklą. Ši reorganizacija turėtų būti atlikta iki 2004 metų pabaigos.
Karinėse oro pajėgose numatoma iki 2005 metų sujungti dvi oro bazes - plėtoti Šiaulių aviacijos bazę, o Panevėžio - uždaryti.
Karinėse jūrų pajėgose planuojama laipsniškai atsisakyti pasenusios ginkluotės ir technikos. Lėšos bus sutelktos minų paieškos ir išminavimo darbams jūroje, bendros Baltijos šalių eskadros stiprinimui.
BNS
