Nuotykis žvejyboje
Ankstyvas pavasario rytas, šeštadienis. Visi prisiekę žvejai galvotrūkčiais skuba į žvejybą. Juo labiau kad oras - puikus, visą savaitę žuvys kibo it pašėlusios. Du užkietėję žvejai atvyksta į nusižiūrėtą vietelę dar nepatekėjus saulei. Įaudrinti kalbų apie vakar čia sugautą neįtikėtiną laimikį, vaikinai paskubomis griebia meškeres, masalą bei užrakinę automobilį leidžiasi prie upės. Kad viskas būtų po ranka, žvejai savo opeliuką pasistatė tiesiog pakrantėje, ant pievos, tačiau beskubėdami pamiršo uždaryti dešiniųjų priekinių durelių langą.
Žvejoti sekėsi puikiai ir dar kaip reikiant neįdienojus skiaurėje jau pliuškenosi nemažai ešerių bei kuojų. Kaip tik tuo metu prie automobilio atslinko karvių banda. Viena jų, lyg kažką užuodusi, įkišo galvą pro atvirą langą į saloną ir aptiko duonos kepalą bei sumuštinius. Karvė su malonumu viską sučiaumojo, tačiau ištraukti galvos negalėjo - trukdė ragai! Išsigandęs galvijas ėmė gailiai baubti ir muistytis. Netrukus arčiau žvejoję vyriškiai surado ir automobilio šeimininkus.
Vyrukai atskubėjo tuojau pat. Sustoję bandė karvę traukti suėmę už kaklo, bet nieko neišėjo, nes žalmargė įsispyrė ir tik garsiai mykė. Žmonių minia šaipėsi ir žarstė patarimus, kaip nepapulti po žalmargės kanopomis. Pagaliau vienas vyrukas patarė nuimti automobilio dureles.
Kitos išeities nebuvo, tad vaikinai taip ir padarė. Tačiau karvė, pajutusi laisvę, su durelėmis ant kaklo nušuoliavo į laukus. Nelaimingiesiems žvejams teko porą valandų ieškoti piemens, po to porą valandų "tepti" jį baltake ir dar porą valandų laukti, kol piemuo įkalbėjo žalmargę bent kelias minutes pastovėti ramiai. Tik tuomet šeimininkai atgavo automobilio dureles.
Vertė R.R.
