Visiems blogas
Šių prezidento rinkimų scenarijus labai panašus į praėjusiųjų. 1997 metais įtampa nenuslūgo iki pat paskutinių biuletenių skaičiavimo minučių, o laimėtojo balsų persvara tesiekė vos pusę procento. A. Paulauskas pralaimėjo V. Adamkui antrajame ture, nors pirmajame buvo surinkęs gerokai daugiau balsų. Šiemet tik pasibaigus pirmajam turui daugelis partijų paskubėjo atsiriboti nuo R. Pakso ir savo paramą žada dabartiniam prezidentui. Prieš pirmąjį turą A. Paulausko agitatoriai kalbėjo, kad šaliai reikia veržlaus ir nebijančio daryti sprendimus prezidento, bet po rinkimų veržliojo pabijojo ir kviečia balsuoti už seną ir patikimą. Matyt, patikimam ir per daug niekam netrukdančiam senajam prezidentui savo paramą pasiūlys ir kitos partijos, jau dabar R. Paksą apšaukusios populistu, demagogu. G. Kirkilas sakė, kad vieną kartą prastas meras ir du kartus prastas premjeras vargu ar galėtų būti geras prezidentas. Dar blogiau R. Paksą vertina V. Landsbergis. Anot jo, jeigu Lietuvos visuomenės jėgos rimtai žiūri į liberalų demokratų kandidato spurtą ir fašistuojančios jėgos veržimasi į valdžią, tai visuomenės atsakas galėtų būti koks nors V. Adamkaus arba Lietuvos antifašistinis frontas. Iš visuomeninių jėgų galėtų telktis labai platus demokratinių jėgų spektras: ir pramonininkai, ir profsąjungos, ir partizanai, ir 16-osios divizijos veteranai. Čia yra daug sąlyčio taškų per tam tikrą grėsmę, kurią įkūnijo reichsmaršalo Geringo ereliai.
Tad kas yra tas R. Paksas, kad jo vienodai nemėgsta tiek dešinieji, tiek kairieji, tiek centras.
Kas tu, Rolandai?
Per pustrečių metų R. Paksas pagarsėjo tuo, kad iš įvairių politinių postų atsistatydino net 14 kartų. Anksčiausiai pradėjęs rinkiminę kampaniją jis įkūrė Liberalų demokratų partiją (Rusijoje panašiai vadinasi V. Žirinovskio partija). R. Pakso rinkiminė kampanija buvo labai agresyvi. Jis dalijo interviu visiems korespondentams, jį rodė visos televizijos. Žmonės puikiai žino, ką valgo Rolandas, kuo rengiasi jo žmona, ką veikia vaikai, kokiu motociklu važinėjasi, kokiu lėktuvu skraido. Ir vis dėlto ilgą laiką R. Pakso reitingai nieko gera nežadėjo, bet, matyt, galvas žmonėms susuko, kai pretendentas po Lietuvą pradėjo skraidyti sraigtasparniu. Besukinėdami sprandus ir žiūrėdami į dangų žmonės lyg ir pamiršo, kad R. Paksas - ne koks šventuolis, o paprasčiausias pažadukas. Filosofas A. Juozaitis kadaise yra sakęs, kad R. Paksas - laimės kūdikis. Iš jo nieko negalima norėti ar tikėtis. Juo reikia tik grožėtis. Kažkaip visi prisimena, kad R. Paksas skyrė lėšų sostinei gražinti, bet užmiršo, kad tai buvo daroma brendant į milijonines skolas. Dabar Konstitucinis Teismas pripažino, kad dirbantiems pensininkams buvo neteisingai sustabdytas pensijų mokėjimas, bet žmonės užmiršo, kad tą įstatymą pasiūlė R. Pakso Vyriausybė. O tie atsistatydinimai? Ar tai nereiškia, kad kandidatas nesugeba rasti kompromisų?
Kitas pretendentas - Valdas Adamkus. Su jo darbais turėjome progos susipažinti ne vienerius metus. Priešingai nei R. Paksas, V. Adamkus - kompromisų meistras. "Gyniau ir ginsiu demokratinę Lietuvą", - pareiškė antrosios prezidento kadencijos siekiantis V. Adamkus. Net jo priešai, ieškodami blogybių jo darbuose, tegali pasakyti, kad jis jau per senas. Bet nejaugi tai blogybė?
Ir vis dėlto prognozuoti, kaip pasielgs rinkėjai sausio 5-ąją, nelengva. Tapęs visų partijų ir valdžios priešu R. Paksas gali iš tautos susilaukti užuojautos. Lietuviai skriaudžiamuosius ir tuos, kuriuos kritikuoja V. Landsbergis, paprastai mėgsta. O partijų lyderiai, žadėdami savo rinkėjų paramą, tai daro daugiau simboliškai. Viena - partijoms priklauso vos procentas rinkėjų, antra - balsavimo kabinoje elgiesi kaip nori.
Paulauskininkų žlugimas
Savivaldybėse didžiausią laimėjimą pasiekė Socialdemokratų partija. Dar nė viena partija Lietuvoje nėra laimėjusi daugiau kaip 300 mandatų. Socialdemokratai laimėjo net 332, užtat koalicijos partneriai patyrė visišką fiasko. Socialliberalų populiarumas mažėjo mėnuo po mėnesio, o šie rinkimai parodė, kad jie nėra lygiaverčiai koalicijos partneriai. Tik Kėdainiuose, V. Uspaskicho "tėvonijoje", socialliberalai išlaikė pozicijas ir mero postą. Vietoj 270 paulauskininkai savivaldybėse dabar teturės 138 vietas. Kaunas parodė savo vietą V. Šustausko partijai, nors čia į savivaldybė rinkėjai atvedė H. Daktaro sūnų. Bet tai - ne pati didžiausia blogybė. Blogesni kai kurių partijų vadai ir milijonieriai, atėję į savivaldybes tvarkytis savo reikalų. O dėl tėvų - visi žinome, kas A. Paulausko tėvas. Kaunui apskritai blogai, nes rinkti neturi iš ko - visi bent kiek protingesni kauniečiai jau seniai Vilniuje.
Rinkimais patenkinti liberalai, daug prarastų pozicijų atsikovojo konservatoriai, rajonuose savo pozicijas išlaikė Valstiečių partija. Tačiau daugelyje miestų ir rajonų renkant valdžią teks sudaryti koalicijas. Paprastai jos formuojamos ne programų principu, o bet kaip, kad tik galėtų gauti valdžią. Tokios koalicijos nepatvarios ir kiekvienas jų subyrėjimas lemia ir mero pasikeitimą.
Per savivaldybių rinkimus į tarybas išrinkti ir 36 Seimo nariai. Konstitucinis Teismas antradienį išaiškino, kad parlamentarai negali būti savivaldybių tarybų nariais. Tad iki pirmojo savivaldybių tarybos posėdžio jie turi apsispręsti.. O tas posėdis gana toli - naujai išrinktos tarybos pradės dirbti tik kitų metų kovą ir dirbs ketverius metus.
