Rytoj - Kosmonautikos ir aviacijos diena. Ją mini tie, kurie susiję su skrydžiais, ir tie, kurie skraido tik svajonėse ar sapnuose. Žmogus visais laikais veržėsi į Saulę ir žvaigždes, norėdamas priartėti prie tolimų, nakties danguje paslaptingai mirgančių pasaulių. Ir jam tai pavyko. Pirmiausia fantazijose, o paskui realybėje. Žiulis Vernas dar tada, kai niekas nebuvo pakilęs į padanges, rašė apie tai, kad žmogus vaikšto po Mėnulį. Vėliau Konstantinas Ciolkovskis menininko vaizduotės padarinius pavertė darnia teorija. Žmonių svajonę skristi į Visatos erdves jis pagrindė moksliškai. 1961-ųjų balandį duris į Visatą atvėrė Jurijaus Gagarino skrydis. Jis tetruko tik 108 minutes, bet jos buvo istorijos posūkis. Per tuos 45 metus į kosmosą jau pakilo per 100 kosmonautų. Neapsieita ir be nelaimių. Kosminės avarijos nusinešė 4 sovietų, 16 amerikiečių ir 1 izraeliečio gyvybes. Kaip tai įvyko?
Jis buvo pirmasis
Neskaitant, aišku, įvairių gyvūnų. Jie buvo sodinami į balistines raketas ir siunčiami žūčiai - sugrįžti į Žemę jie neturėjo jokių sąlygų. Buvo kalbama, kad ir prieš Gagariną į kosmosą skrido ne vienas rusų kosmonautas, bet tik Gagarinas pirmasis nusileido. Tačiau tubūt buvo tik gandai, nes iki šiol niekas jų nepatvirtino.
O tą dieną - 1961-ųjų balandžio dvyliktąją - per visą pasaulį skambėjo ruso pavardė: "Ga-ga-ri-nas". Oranžinis skafandras, baltas hermetiškas šalmas ir tas įsimintinas: "Paiechali" (" Važiuojam "). Tos 108 minutės pirmajam kosmonautui atnešė didžiulę šlovę. Ji tęsėsi tik 7 metus - 1968 metų kovo 27 dieną J. Gagarinas tragiškai žuvo lėktuvo katastrofoje.
Po jo skrido Germanas Titovas, Andrijanas Nikolajevas, Pavelas Popovičius, Valerijus Bykovskis, pirmoji moteris Valentina Nikolajeva Tereškova, Vladimiras Komarovas ir visa eilė kitų, į kosmosą skridusių net po kelis kartus.
Lemtingas antras skrydis
Vladimiras Komarovas pirmą kartą pakilo erdvėlaiviu "Voschod" 1964 metų spalio mėnesį.
Praėjo pustrečių metų. "Voschod" tipo erdvėlaivį turėjo pakeisti "Sojuz - 1". Šis skrydis irgi buvo patikėtas V. Komarovui. Kaip ir dauguma sovietų skrydžių, taip ir šis turėjo būti kam nors skirtas. Partija ir vyriausybė įsakė skristi gegužės 1-ąją. Prieštarauti tam niekas neišdrįso, nors daugelis žinojo, kad skrydžiui dar nepasiruošta. Kai V. Komarovas tai bandė pasakyti, jo kažkas iš vyriausybės komisijos paklausė: "Nejaugi bijote?". Bijoti tikras vyras irgi negalėjo. Tad 1967 metų balandžio 23-ąją milžiniška sidabro spalvos kolona šovė į dangų. Kadangi startas buvo sėkmingas, tad apie skrydį buvo leista paskelbti per sovietinį radiją. O tuo metu kosmose jau vyko kova dėl išgyvenimo. Pirmiausia neišsiskleidė viena saulės batarėja, tad ėmė trūkti elektros energijos. Toliau atsijungė automatinis valdymas. Buvo nuspręsta kuo skubiau leistis. Kosmonautas sugebėjo paleisti variklius ir pasukti laivą Žemės link. Bet bėdos tuo nesibaigė. Kai jau atrodė Žemė ranka pasiekiama, neišsiskleidė pagrindinis parašiutas ir, keikdamas sovietų valdžią ir tvarką, kosmonautas trenkėsi į Žemę. Jo mirtis ne vienam kainavo postą, bet išgelbėjo ateities kosmonautų gyvybes. "Sojuz" tipo laivai po kelių pakeitimų tapo patys saugiausi. Jais žadama skraidyti net iki 2014 metų.
Sudegė gyvi
Tais pačiais metais, kai žuvo V. Komarovas, nesėkmė ištiko ir JAV erdvėlaivį "Apollo-1". Trys amerikiečių astronautai žuvo gaisro, kilusio išbandant erdvėlaivį, metu. Vienas iš bandytojų dar spėjo sušukti: "Mes degame", tačiau išsiropšti iš liepsnų apimto laivo nepavyko nė vienam. Net ir gelbėtojai negalėjo prisiartinti prie erdvėlaivio - jis buvo labai įkaitęs. Po penkių minučių atidarius liuką Vidžilas Grissonas, Edvardas Vaitas ir Rodžeris Čaffis rasti visiškai sudegę. "Apollo" irgi buvo patobulintas ir per 1967 - 1972 metus neprarado nė vienos įgulos - nei prie Žemės, nei Mėnulyje. Istorijoje tai išliks kaip pats sudėtingiausias ir sėkmingiausias XX amžiaus inžinerinis projektas.
Rusai užduso
1971 metais erdvėlaivis "Sojuz - 11" nuskraidino kosmonautus į orbitinę stotį "Saliut" - pirmąją pasaulyje pilotuojamą ilgalaikę mokslinę laboratoriją kosmose. Daugiau nei dvidešimt parų trys kosmonautai vykdė tyrimus. Baigusi programą, įgula perėjo į transportinį laivą. Leidžiantis erdvėlaivio kabinoje krito slėgis ir kosmonautai Vladislavas Volkovas, Georgijus Dobrovolskis ir Viktoras Pacajevas užduso. Po jų žūties imta skraidyti su specialiais kostiumais.
Sandarumą buvo praradęs ir erdvėlaivis "Sojuz-15", bet kosmonautai spėjo sulipti į gelbėjimosi kapsulę ir įjungti nusileidimo variklius. "Sojuz-18" dėl raketos nešėjos kaltės avariniu būdu leidosi Altajaus kalnuose. Visi kosmonautai liko sveiki.
Dramatiškas skrydis
Amerikiečiai, matydami, kad skrydžiuose apie Žemę rusų jie neaplenks, pasuko į Mėnulį. 1969 metais liepos 20 dieną iš "Apollo-11" išlipęs Neilas Amstrongas tapo pirmuoju žmogumi, vaikščiojusiu Mėnulio paviršiumi. Jo triumfo žygį pakartojo "Apollo-12" įgula. O štai sekantis - "Apollo-13" skrydis privertė pasijaudinti visą pasaulį.
1970 metų balandžio vienuolikta diena. Hiustonas. 13 valandų 13 minučių. Raketa nešėja išvedė į orbitą "Apollo-13". Po 5 sekundžių 36 aukštų pastato dydžio gigantas, sveriantis 3 000 tonų, jau buvo 65 kilometrų aukštyje. Iki 56-tos valandos skrydis vyko normaliai. "Apollo" jau buvo nutolęs nuo Žemės 330 000 kilometrų ir 3 450 kilometrų per valanda greičiu artėjo prie Mėnulio. Tada ir nuaidėjo sprogimas, ir skrydžių valdymo centras iš karto prarado ryšį su erdvėlaiviu. Bet po dviejų sekundžių automatiškai įsijungė, pagalbinės antenos ir Žemė išgirdo Johno Swigerto balsą: "Turime bėdų".
Bėdos pasirodė didelės. Sprogo vienas iš dviejų skysto deguonies rezervuarų. Nukentėjo ir du iš trijų degalų bakų. Erdvėlaivis priminė kraujuojantį banginį, į kurį pataikė harpūnas. Pasaulio televizijos brigados tuoj pat susirinko Hiustone. Visas pasaulis ėmė sekti įvykius kosmose. Buvo nuspręsta nusileidimo Mėnulyje aparatą paversti gelbėjimo valtimi. Bet joje vietos užteko tik dviem žmonėms. J. Swigertas liko laive ir kvėpavo per trijų metrų žarną, kuri buvo prijungta prie nusileidimo aparato sistemos. Laivas vis dar skriejo Mėnulio link, nes apgręžti laivą 180 laipsnių kampu nebuvo planuota. Taip ir buvo nuspręsta: apsisukti aplink Mėnulį ir grįžti į Žemę. Reikėjo tik pakoreguoti "Apollo-13" kursą, nes kitaip jis būtų prasilenkęs su Žeme kokiais 64 000 kilometrų ir likęs amžiams kosmose. Kai tai pavyko padaryti, astronautų galimybės pasiekti gimtąją planetą iš karto padidėjo. Dar vienas mirtinas pavojus kilo, kai nusileidimo aparate ėmė kauptis anglies dvideginis. Galų gale buvo pasiūlytas labai neįprastas sprendimas - iš kanistro, plastiko, kartoninio laivo žurnalo ir kitokių medžiagų pagamintas įrenginys, kuriuo kabinos oras tekėjo į filtrus. Buvo sunkios ir kitos paros. Į saulę nukreiptoje laivo pusėje temperatūra siekė 120 karščio, o priešingoje - 130 šalčio. "Apollo-13" skrisdamas palengva sukosi aplink savo ašį lyg ant iešmo užmautas mėsos gabalas. Astronautai šalo, ant sienų kaupėsi vandens garai. Nebuvo nei šilto maisto, nei geriamo vandens. Išmatas plastiko maišeliuose irgi kaišiojo į kampus, kad kuo mažiau dvoktų. Bet užtat nusileidimas buvo sėkmingas. Astronautai sulindo į kapsulę, ir "Apollo-13" nusileido į Ramųjį vandenyną. Skrydis truko 142 valandas 55 minutes.
Vėliau visos "Apollo" misijos buvo sėkmingos. O nepavykęs skrydis primena prietarus: "Apollo-13" startavo 13 valandą 13 minučių, o sprogimas įvyko balandžio 13-ąją.
Dvi katastrofos
1986 metų sausio 28-ąją sprogo daugkartinis kosminis skraidymo aparatas "Challenger". Tai įvyko 73-ąją skrydžio sekundę, kai erdvėlaivis jau buvo 17 kilometrų aukštyje. Erdvėlaivis pavirto didžiuliu oranžiniu ugnies kamuoliu. Tai buvo 25-asis šio laivo skrydis. Sudegė 7 astronautai. Tragedijos liudininkais tapo tūkstančiai kviestinių svečių, susirinkusių Kanaveralo iškyšulyje, ir milijonai TV žiūrovų. Erdvėlaivio startas buvo tiesiogiai transliuojamas per televiziją.
Gedulo ženklu JAV kosmonautikos istorijoje pažymėta ir 2003-ųjų vasario pirmoji. Virš Teksaso erdvėlaivis "Columbia" pradėjo byrėti ir sudegė. Žuvo 7 astronautai, išbuvę kosmose 16 dienų ir įvykdę visas užduotis. Erdvėlaivio katastrofa prasidėjo dar jam kylant - atplyšusi degalų bako izoliacinė medžiaga pažeidė kairįjį sparną. Leidžiantis karštos atmosferos dujos pragraužė pažeistą sparną ir "Columbia" subyrėjo.
