Teismo įpareigojimas klaipėdietei atiduoti savo dukrą Vokietijoje gyvenančiam tėvui paskatino parlamentarus kreiptis į Konstitucinį Teismą. Seimo nariai prašys Konstitucijos sergėtojų išsiaiškinti, ar Lietuvos prisiimti įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), pagal kuriuos nustatyta, jog bylose dėl vaiko grąžinimo kasacija negalima, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka Eltai sakė, kad prašymą Konstituciniam Teismui jis planuoja perduoti pirmadienį, kai grįš iš komandiruotės Austrijoje. Šiuo metu jau surinkta keliasdešimt parlamentarų parašų.
A. Lydekos teigimu, bus prašoma išsiaiškinti, ar įstatymo normos neprieštarauja Konstitucijos preambulei ir konstitucinėms nuostatoms, kurios garantuoja teisę gintis teisme.
Pasak A. Lydekos, Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje yra nemažai spragų, o atsakingų institucijų pareigūnai vaiko teisių klausimus nagrinėja tik formalaus teisės taikymo aspektu, nepakankamai vertindami savo išvadų padarinius konkrečiam vaikui.
"Nesenas tokio elgesio pavyzdys, kai Lietuvos teismas Vokietijoje gimusią lietuvės mažametę dukrą nusprendė atskirti nuo motinos ir įpareigojo mergaitę sugrąžinti motiną palikusiam, užsienyje gyvenančiam tėvui. O dar blogiau, kad tokio teismo sprendimo net negalima apskųsti", - sakė A. Lydeka.
Kaip rašo dienraštis "Lietuvos žinios", klaipėdietė Inga Rinau neįvykdė teismo antstolio reikalavimo ir negrąžino dukters Luisės jos tėvui, Vokietijos piliečiui Michaeliui Rinau. Jis LŽ sakė norėjęs tik trumpam susitikti su dukra, tvirtino neketinąs mergytės grobti ir esąs pasirengęs kompromisams.
I.Rinau praėjusią savaitę buvo pakviesta į teismo antstolio Aleksandro Selezniovo kontorą, kur jai buvo pareikšta, kad paskirtą dieną motina turi atvesti dukterį į Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybą ir perduoti tėvui. I.Rinau dukra Luisė galutiniu Apeliacinio teismo sprendimu turi būti sugrąžinta į Vokietiją.
Antstolis nepasigailėjo
I.Rinau trečiadienį LŽ sakė, kad šios savaitės pradžioje nusiuntė raštą antstoliui ir paprašė jo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Tačiau antstolis į prašymą nereagavo.
Savo sprendimo neatidėti teismo nutarimo vykdymo antstolis A. Selezniovas atsisakė komentuoti. "Kadangi ši byla susijusi su mažamečiu ir jo interesais, aš atsisakau komentuoti savo veiksmus. Kaip žmogus, aš turiu vienokią nuomonę, kaip teisininkas, vykdantis teismo sprendimus, kitokią", - nukirto teisininkas.
"Aš gavau psichologų išvadas, kuriose pabrėžiama, kad mergaitei būtų padaryta didelė žala, jei ji būtų atplėšta nuo motinos. Be to, pateikiau prašymą Apeliaciniam teismui, kuriuo prašau nepripažinti Vokietijos Oranienburgo žemės teismo sprendimo Luisę perduoti jos tėvui Michaeliui Rinau", - susijaudinusi kalbėjo į Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybą atvykusi moteris. Mergaitės kartu ji neatsivedė - paliko namie.
Moteris sakė įkalbinėjusi buvusį vyrą atsisakyti dukters, su kuria vis tiek negalėtų bendrauti, nes mažylė nesuprantanti vokiškai, tačiau M.Rinau esą su tuo nesutiko.
Vaikas - ne pinigai
Su dukterimi taip ir nesusitikęs M.Rinau buvo nekalbus. "Mano manymu, vaikui geriausia tada, kai jis turi galimybę augti ne su tėvu, ne su motina, o su abiem tėvais, - sakė vokietis. - Klaipėdoje ketinu būti keturias dienas, per tą laiką norėjau pasimatyti su Luise, tačiau Inga nesutiko".
M.Rinau interesams atstovaujanti advokatė Dalia Foigt tvirtino, kad jos klientas neketina išvežti dukters. Jis esą net sutiko, kad kartu su mergyte į Vokietiją keliautų ir motina, jai pragyvenimui svetimoje šalyje M.Rinau skirtų pinigų, tačiau Inga nesutiko ir su šiuo kompromisu.
"Vaikas juk ne pinigai, kuriuos teismo sprendimu paprasčiau išsireikalauti, - kalbėjo advokatė. - Svarbiausia šioje sudėtingoje situacijoje tai, kad vaikas nenukentėtų".
Vokietijoje Luisei būtų geriau?
Vokietijos Oranienburgo ir Brandenburgo žemės teismas 2006 metų rugpjūtį nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui M.Rinau, o bendrą su mergaitės motina I.Rinau globą panaikinti. Ši bendra mergaitės globa yra panaikinta, iki kompetentingas Vokietijos teismas priims sprendimą skyrybų byloje, kurioje bus išspręstas ir nuolatinės globos klausimas.
2006 metų liepą mergaitės motina I.Rinau, gavusi mergaitės tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą. Būdama Lietuvoje ji pranešė, kad į Vokietiją grįžti nežada.
Pasak Apeliacinio teismo, kadangi motina turėjo mergaitės tėvo sutikimą dviem savaitėms išvežti mergaitę į Lietuvą, jos išvežimas yra teisėtas, tačiau mergaitę laikyti Lietuvoje be tėvo sutikimo ir pasibaigus
nustatytam terminui yra neteisėta.
Teismo manymu, mergaitės motina neįrodė, jog vaiką grąžinus į jo kilmės šalį, jam būtų padaryta didelė psichinė arba fizinė žala, arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
Pripažįstama, jog mažametės mergaitės grąžinimas gali sukelti laikinų sunkumų, tačiau jie nėra tokio lygio, kad galėtų sukelti didelę psichinę žalą. Be to, mergaitės mamai neužkertamas kelias toliau bendrauti su dukra Vokietijoje.
Pasak I.Rinau, ji turi net keturių lietuvių vaikų psichologų išvadas, kuriose teigiama, kad dukros atskyrimas nuo mamos gali turėti neigiamų pasekmių psichinei mergaitės sveikatai. I.Rinau su sūnumi iš pirmos santuokos bei mažąja Luise gyvena Lietuvoje. Moteris turi nuolatinį darbą, dukrelė lanko darželį.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja Asta Juškėnaitė LŽ tvirtino, kad mergaitės iš motinos nesiekiama atimti, o tik norima grąžinti į jos gimtąją šalį: "Visoje Europoje galioja taisyklė, kad vaikas turi su mama grįžti į tą šalį, iš kurios buvo neteisėtai išvežtas. Mergaitė gimė Vokietijoje, todėl čia ir turi būti nuspręsta, su kuo jai likti - su tėvu ar su motina".
Visuomenės balso negirdi
Praėjusią savaitę Seimo narė V.Abramikienė išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba neatsižvelgė į teismams, nagrinėjantiems vaiko grąžinimo klausimą, pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. neatliko savo pagrindinės funkcijos - negynė vaiko teisių ir teisėtų interesų.
"Kodėl žmogaus likimo klausimas mūsų valstybėje yra laikomas "nereikšmingu"? Kodėl Lietuvos valstybė, jos Apeliacinis teismas ir vaiko teises ginti turinčios vykdomosios valdžios institucijos negina Lietuvos pilietės ir jos mažametės dukters?" - dar vasarą klausė visuomeninio judėjimo Piliečių santalkos atstovai laiške Lietuvos valstybės vadovams. Jie prašė šiam skaudžiam atvejui išskirtinio aukščiausių Lietuvos valstybės pareigūnų dėmesio.
Pasak A. Lydekos, pagal 2003 m. Lietuvos priimtą įstatymą, kuris įgyvendina Europos Bendrijos reglamentą, vaikas privalo būti grąžintas į kilmės šalį, siekiant išvengti žalingų padarinių vaikui.
"Tačiau atmetus formaliąją teisę, kokius žalingus padarinius gali sukelti dvimečio buvimas su jį mylinčia mama. Juo labiau, kad teisme pateiktos psichiatrų išvados dėl žalos mergaitės raidai bei psichinei sveikatai nebuvo laikomos rimta priežastimi palikti ją mamos globai iki bus išspręstas galutinis mergaitės globos klausimas skyrybų byloje", - pabrėžė A. Lydeka.
