Neatsigavęs iš komos, Šiaulių ligoninėje mirė penkiasdešimtmetis Bučiūnų kaimo (Joniškio rajonas) gyventojas Algirdas Bridžius. Jį be jokios rimtos priežasties negailestingai sudaužė keturių asmenų kompanija iš to paties kaimo, kurioje buvo trys nepilnamečiai, tarp jų ir penkiolikmetė mergina. Susidorojimo iniciatoriumi laikomas septyniolikmetis Linas suimtas trims mėnesiams. Prisimindamas tą istoriją, "Šiaulių kraštas" rašo, kad Algirdas Bridžius į Šiaulių apskrities ligoninę buvo atvežtas jau komos būklės. Ankstų rytą jį, sumuštą ir sušąlusi, rado savo sodybos kieme. Algirdui Bridžiui buvo sudaužyta galva, smarkiai sukrėstos smegenys, sulaužyti šonkauliai, trūkęs vienas inkstas, sužaloti kiti vidaus organai. Medikai mažai turėjo vilčių, kad taip negailestingai sutalžytas vyriškis išgyvens. Reanimacijos skyriuje jo gyvybę daugiausia palaikė prijungta aparatūra. Taip ir neatgavęs sąmonės Algirdas Bridžius mirė.
Įtarimai dėl jo sunkaus sužalojimo buvo pateikti Bučiūnų kaimo gyventojams: Arūnui Norbutui (21 m.), septyniolikmečiui Linui ir šešiolikmečiui Dariui. Tą pačią dieną rajono apylinkės teismo sprendimu Arūnas Norbutas buvo suimtas dešimčiai, nepilnamečiai - septynioms paroms.
Tą vakarą jaunuolių kompanija susirinko prie Bučiūnų kaime esančio baro. Tarp vaikinų sukinėjosi ir penkiolikmetė Lino draugė. Nepilnamečių vidun neleido, tad kompanija įsitaisė lauke netoli baro. Alkoholio jiems parūpindavo suaugusieji, tarp kurių buvo ir Arūnas Norbutas. Gėrė "Starką" bei Sidrą.
Dviračiu prie baro atmynė Algirdas Bridžius. Jį sustabdė Arūnas Norbutas ir paprašė "vyrams" nupirkti alaus, o "damai" - ką nors saldaus, gal tortą. "Vaikinai, nepykit, gal kitą kartą", - taikiai atsakė Algirdas Bridžius ir dingo bare.
Tačiau jaunimo kompanija atsisakymu pavaišinti pasijuto įžeista. Kilusį pyktį Arūnas su Linu išliejo ant dviračio. Netrukus jis prie baro stovėjo jau suspardytas, sulankstytais ratais.
Po to jaunuoliai tarsi niekur nieko vėl girtavo toliau, retsykiais vis smalsiai pažvelgdami ton pusėn, kur stovėjo jų sumaitotas dviratis. Visiems buvo smalsu, kaip reaguos tokią savo transporto priemonę išvydęs Algirdas.
Netrukus jis pasirodė baro tarpduryje. Buvo jau stipriai girtas. Nekreipdamas dėmesio į savo dviratį (gal pamiršo, kad atvažiavo?), namo patraukė pėsčiomis. Įkaušusius jaunuolius tai dar labiau supykdė ir jie vyrą apipuolė kaip šakalai.
Mušė ir spardė ne tik vaikinai. Nuo jų neatsiliko ir mergina, kelis kartus spyrusi gulinčiai be sąmonės aukai.
Kai Algirdas Bridžius jau visiškai nejudėjo, vienas iš smurtautojų įvilko jį į kiemą, kitas numetė šalia atitemptą sulaužytą jo dviratį, nusmukusius batus ir, uždarę vartelius, nuėjo toliau linksmintis.
Visą naktį kieme be sąmonės išgulėjusį Algirdą Bridžių rytą per langą pamatė motina. Tik tada ir buvo iškviesta greitoji.
Iki šiolei nė vienas iš užpuolikų į policijos akiratį nebuvo pakliuvę, nėra teisti. Pasak nusikaltimą tiriančių pareigūnų, stebina jaunuolių žiaurumas. Jie užpuolė ir mirtinai sudaužė to paties kaimo gyventoją nei iš šio, nei iš to - dėl paprasčiausios pramogos.
Pareigūnus stebina ne tik jaunimo žiaurumas, bet ir kaimo žmonių abejingumas. Visi įtariamuosius pažįsta kaip nuluptus, tačiau sunkiai prakalbinami, vengia liudyti, visko bijo, nes "nieko nenori matyti nei girdėti". O, pasak policijos pareigūnų, siautėjantiems chuliganams bei žmogžudžiams tik to ir tereikia.
