Parašęs atsistatydinimo pareiškimą generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius dabar savo pareigas eina laikinai. Ir iki tol nestokojęs žurnalistų dėmesio, dabar laikinasis generalinis tiesiog draskomas į gabalus. Interviu su juo transliavo LNK ir TV3, spausdino "Lietuvos rytas", "Vakaro žinios", "Ekstra" ir kiti laikraščiai. Jūsų dėmesiui siūlome kelis įdomesnius pokalbių fragmentus.
- Tuo metu, kai policininkas mirtinai sužalojo tris vaikus, buvote ne Lietuvoje. Ką pirmiau išgirdote: žinią apie tragediją ar ministro Raimondo Šukio raginimą atsistatydinti?
- Apie nelaimę pranešė mano pavaduotojas Vytautas Navickas, o netrukus iš Briuselio paskambino ministras ir labai ultimatyviai pareikalavo, kad per valandą atsistatydinčiau ir padaryčiau pareiškimą visuomenei. Man tai buvo netikėta.
- Ar jaučiatės kaltas dėl šios Lietuvą sukrėtusios tragedijos, kurią sukėlė policininkas?
- Aš jam į stikliuką nepyliau, kavinėje kartu nesėdėjau. Atvirkščiai - visada pareigūnus raginau taip nesielgti. O reikalavimas man prisiimti atsakomybę, atsistatydinti, kaip kažkada sakė Algirdas Brazauskas, kvepia naftalinu. Tai nuo sovietmečio likusi tradicija: jei kas įvyko, reikia ką nors atleisti. Įtampai išsklaidyti. O gal taip siekiama susireikšminti?
- Tris berniukus nužudęs Skuodo rajono policininkas Saulius Paulikas važinėjo automobiliu, kurio numeris su trimis šešetais. Tai - šėtoniškas ženklas. Kodėl niekam policijoje tai nesukėlė nerimo?
- Sunku pasakyti. Gal kam iš vadovų ir krito į akis. Bet ką tokiu atveju daryti? Galbūt toks numeris kliuvo eilės tvarka? Pradėtas patikrinimas nustatys, ar komisariatas dėjo pastangas užkirsti kelią blogam policininko elgesiui, kuris niekam nebuvo paslaptis. Per ilgą laiką pavyko sustyguoti kontrolės mechanizmą - pažeidimų darbo metu mažėja. Anksčiau per metus būdavo užfiksuojama net po 1800 netinkamo elgesio tarnyboje atvejų. Dabar - jau tik 50 ar 60. Verčiame įstaigų vadovus dirbti. Rengiame netikėtus patikrinimus, pagal grafiką važiuojantys ekipažai tikrina automobiliuose dirbančius patrulius. Imituojamos vagystės ar muštynės ir stebima, kaip elgiasi policininkai.
- Ar tiesa, kad S.Paulikas gavo neoficialią nebaudžiamumo licenciją dėl tėvo pareigų savivaldybėje? Komisariato vadovybė nedrįso jo tramdyti, nes tėvo žodis buvo svarus, kai reikėjo prašyti pinigų policijai.
- Negaliu to atmesti. Gali būti, kad tėvo postas lėmė nebaudžiamumą. Bet tai tik prielaida. Savivaldybių dalis finansuojant policiją nėra didelė. Jos gauna pinigų prevencinėms programoms. Konkursuose dėl šių programų vykdymo gali dalyvauti ir policijos padaliniai. Finansinė padėtis daug labiau priklauso nuo vadovo, jo gebėjimo taupyti, paskirstyti lėšas. Nebaudžiamumas - didelė problema. Kuo mažesnis komisariatas, tuo ji ryškesnė. Kai aplink vien tik pažįstami ar giminės, susiformuoja klanai. Kartą atvažiavęs Pagėgių meras prašė pagalbos. Pasakojo, kad gyventojai triukšmauja, viršija greitį, siaučia, tačiau niekas jų nedrausmina - visi yra draugai. Pasiunčiau eismo priežiūros tarnybos ekipažus. Kilo didelė nuostaba, ką jie ten veikia. Kas leido? Kaip drįso sulaikyti? Akivaizdu, kad tai yra pavojingas reiškinys. Todėl nesuprantami kai kurių politikų pasiūlymai rinkti policininkus iš vietos gyventojų. Tai tik padidintų klaninius ryšius. Toks pareigūnas būtų pavaldus seniūnui, kuris visuomet yra kurios nors partijos narys. Kur tai atvestų?
- Pripažįstama, kad kriminalinė policija veikia gerai. Kodėl podukros vietoje liko viešoji?
- Prieš 7 metus, kai pradėjau vadovauti policijai, daugiausia nerimo kėlė nusikalstamumas. Tada tai buvo svarbiausia. Teko tam skirti daug dėmesio ir mums pavyko pasiekti lūžį. Kriminalinėje policijoje dirbantys žmonės turi gerą išsilavinimą. Tai - policijos karininkai.
Į viešąją policiją ateina vos metus ar pusantrų mokslus ragavę žmonės. Didelė jų dalis užaugę probleminėse šeimose. Tokie patruliai į tarnybą atsineša tam tikrą vertybių sistemą ir perkelia ją į policijos veiklą.
- Gal viena blogos atmosferos priežasčių - policijoje esančių kelių grupuočių kova dėl įtakos?
- Grupuočių nėra. Yra žmonės, kurie turi skirtingas nuomones. Policijos laukia didelės reformos. Vyksta aktyvios diskusijos. Matyt, todėl įžvelgiamos skirtingos stovyklos.
- Kaip vertinate siūlymus pakeisti policijos vadovo skyrimo tvarką ir patikėti tai vidaus reikalų ministrui?
- Taip jau yra buvę. Tuomet policijos vadovai keitėsi kartu su ministrais. Jei sugrįžtume atgal, atsirastų galimybė pasiskirti kišeninį generalinį komisarą, o policiją paversti politikų tarnaite. Suprantu politikus ir jų ambicijas. Jiems atrodo, kad generalinis komisaras - per daug savarankiška figūra. Be esant dabartinei situacijai geriausias toks variantas, koks yra.
- Jaučiate nuoskaudą dėl atsistatydinimo?
- Vadovas yra žaibolaidis. Su tuo reikia susitaikyti. Seniai žinojau, kad ateis laikas pasitraukti. Planavau dirbti dar kokius 2-3 metus. Bet vis tiek liūdna. Ir skaudu. Kaip tik dabar atsirado galimybių pastatyti sistemą ant kojų. Svarbu kad mano įpėdinis būtų kompetetingas pareigūnas, kuris nešvaistytų lėšų, o jas tvarkingai dėliotų.
Tuštumos nejaučiu, juk turiu nemažai draugų, neperskaitytų knygų. Mėgstu skaityti detektyvus, studijuoti žymių žmonių biografijas, istorinius romanus.
