Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Nors praėjo jau daugiau nei dveji metai, tačiau Kauno medicinos universiteto klinikose sutiktos moters veidas išliko atmintyje iki šiol. Tąsyk buvo sunku praeiti pro visai nepažįstamą ligoninės koridoriuje garsiai raudančią maždaug 40 metų amžiaus moterį. Pasidomėjus, kas atsitiko, ji valandėlei nurimo ir papasakojo apie ištikusią didžiulę nelaimę. Pasirodo, maždaug prieš mėnesį viena iš jos dukterų, jaunėlė Živilė, pateko po kaimo keliu dideliu greičiu važiavusio automobilio ratais. Į ligoninę ji buvo atvežta be sąmonės, sulaužytomis rankomis, skilusiais kaukolės kaulais, sužalotais vidaus organais. Aldona (toks buvo motinos vardas) sakė savo akimis mačiusi, jog medikai darė viską, kad būtų išgelbėta jos dukrelės gyvybė. Deja, dėl patirtų sunkių sužalojimų mergaitę ištiko gili koma. Motina nuo dukros nesitraukė nė minutei. Laikas bėgo, tačiau mergaitės sveikatos būklė negerėjo - ji nereagavo į aplinką, buvo prijungta prie gyvybę palaikančių dirbtinių sistemų. Nuo nelaimės praėjus beveik mėnesiui medikai prisipažino esą bejėgiai ir neslėpdami nusivylimo pasakė, jog mažąją ligonę galįs išgelbėti tiktai stebuklas... Nors kaip tik ši žinia sukėlė ilgai trukusią Aldonos raudą, tačiau ji tikino lauksianti stebuklo... Daugiau tos moters sutikti neteko, tad liko neaišku, ar tas stebuklas įvyko. Gali būti, jog jeigu Živilė ir prabudo, tai liko neįgali... O gal?.. Gerokai palankiau susiklostė kito jauno vaikinuko likimas. Kaunietį Daną V. (12 m.) koma ištiko dėl hipertoninio šoko (labai aukštą temperatūrą sukėlė operuojant polipus taikyta narkozė). Berniukas ištiktas komos išbuvo 4 paras. Vėliau jis pasakojo girdėjęs gydytojų pokalbius apie kažkokią avariją, todėl vos atgavęs sąmonę ėmė klausinėti, kas jam nutiko. Paaiškėjo, jog tuo metu palatoje šalia jo buvo paguldyti autoįvykyje nukentėję bendraamžiai ir jis iš tiesų galėjo girdėti kalbas, nes koma nebuvo labai gili... Danas visiškai pasveiko ir šiuo metu nejaučia jokių negalavimų...
Panašių pavyzdžių medikai galėtų pateikti labai daug. Kiekvienas atvejis - savitas, unikalus... Vieni ligoniai sėkmingai pabunda iš komos ir nejaučia jokių pasekmių, kiti tampa neįgalūs, treti, deja, atsisveikina su gyvenimu.
Kauno medicinos universiteto klinikų neurochirurgo, Stuburo smegenų ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vadovo Broniaus Špakausko teigimu, koma - tai būklė, kuomet ligonis nereaguoja į aplinką, tačiau, priklausomai nuo komos gylio, gali pats kvėpuoti arba nekvėpuoti, atlikti elementarius judesius, atsimerkti, užsimerkti, kažką jausti ir t. t. Komos diapazonas ir suvokimas yra labai platus, todėl prieš daugelį metų Glazge (Škotija) buvo pasiūlyta tam tikra komų skalė, pagal kurią sprendžiama apie paciento būklę.
Koma gali būti įvairaus gylio. Tokią būseną mes suprantame tada, kai žmogus nepakankamai orientuojasi aplinkoje, nelabai tiksliai vykdo paliepimus ir reaguoja į aplinką, koma ir tada, kuomet plaka tiktai paciento širdis, tačiau jis pats nekvėpuoja, nereaguoja į aplinką... Tai - pati giliausia koma. Ji gali būti labai įvairi - varijuoti iki 16 balų. Plačiau panagrinėkime vidutinę komą, kuri geriausiai suprantama visuomenei.
Neurochirurgo teigimu, koma ištinka dėl vienokio ar kitokio smegenų pažeidimo. Žinoma, ją gali sukelti ir ligos. Pavyzdžiui, dėl smarkaus nukraujavimo, cukraligės (katastrofiško cukraus kiekio sumažėjimo ar padidėjimo), intoksikacijos. Todėl jei pacientas atvežamas nesąmoningas, nereaguoja į aplinką, sutrikęs jo kvėpavimas ir širdies veikla, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokia yra komos priežastis. Galbūt ją sukėlė intoksikacija (apsinuodijimas raminamaisiais, narkotikais, alkoholiu ir kt.), arba vienokie ar kitokie smegenų pažeidimai (traumos, kraujo išsiliejimas į smegenis, kurį sukelia trauma arba insultas, plyšusios arba užsikimšusios galvos smegenų kraujagyslės). Retais atvejais koma gali ištikti ir dėl aukšto kaklinės stuburo smegenų dalies pažeidimo, t. y. kaklo pirmojo ir antrojo slankstelių lūžio, išnirimo...
Pirmasis komos požymis - sutrikusi sąmonė. Komos atveju pulsas dažniausiai būna (jei nukrenta kraujospūdis, pulsas apčiuopiamas tik kaklo arterijose). Taigi jei nepastebimi sužalojimo pobūdžiai ir, tarkim, žinoma, jog koma žmogų ištiko ne dėl to, kad jis nukrito nuo stogo ar jį partrenkė automobilis, o kažkur girtavo, linksminosi, galima manyti, jog komą sukėlė intoksikacija, o jeigu žmogų randame nukritusį gatvėje, galima manyti, jog koma susijusi su galvos ar stuburo smegenų pažeidimu. Todėl gabenant tokį pacientą į ligoninę, pirmiausia būtina įtvirtinti jo kaklą, paguldyti ant šono, pasukti galvą, žiūrėti, kad nesutriktų kvėpavimas - neužkristų liežuvis, nes paprastai tokie ligoniai dažnai vemia ir gali užspringti. Beje, jei yra galimybė, tokį ligonį geriau vežti į didesnius medicinos centrus, nes išaiškinti ir diferencijuoti komą nėra taip paprasta (reikalingi specialūs laboratoriniai, rentgeno tyrimai, taigi gana sudėtinga įranga).
Esant nepakankamam galvos smegenų aprūpinimui deguonimi, smegenys arba miršta (išsivysto negrįžtami pakitimai), arba išsivysto tam tikri defektai, sukeliantys atitinkamas elgsenos, suvokimo, psichikos ir t. t. problemas. Daugelis mano, jog kuo ilgesnė koma, tuo blogiau. Tai iš dalies tiesa, tačiau ne visada. Sakykime, žmogus bando nusižudyti - apsinuodija medikamentais ar kitomis kenksmingomis medžiagomis arba atsitiktinai išgeria raminamųjų, kurie sutrikdo širdies ir kvėpavimo funkcijas ir tai sukelia komą. Jeigu iš pradžių jo smegenys nemirs dėl deguonies stygiaus (suteikiant pagalbą plaučiai bus ventiliuojami ir jis gaus reikalingą deguonies porciją, bus užtikrinta kraujotaka), toks žmogus, komoje prabuvęs ir keletą dienų, nepajus skausmingų pasekmių. Kitas dalykas, kuomet žmogaus smegenys pažeidžiamos dėl traumų ar insulto. Labai dažnai patyręs komą dėl insulto žmogus miršta, nes insultą sukelia pažeistos kraujagyslės (dažniausiai dėl aterosklerozės) ir jau būna pakitusios smegenys, t. y. jos jau būna nesveikos, pažeistos ligos. Tokiam žmogui išbūti komoje yra daug sunkiau, nes paprastai jau būna sutrikusios jo širdies funkcijos. Kuomet koma ištinka pažeidus smegenis (patyrus traumą), praktiškai būna sveiki vidaus organai, pačios smegenys, todėl tokias komas žmogus gali tverti ilgiau. Komos pasekmėms turi įtakos organizmo atsparumas, bendra žmogaus sveikatos būklė...
Neurochirurgas B. Špakauskas tikino žinąs ne vieną pacientą, patyrusį sunkias traumas, kuris, išbuvęs komoje mėnesį ir ilgiau, atsigavo ir visiškai pasveiko. Štai vienas pareigūnas buvo užpultas, sumuštas ir dėl kraujo išsiliejimo į smegenis gilioje komoje išbuvo daugiau nei mėnesį. Gydytojas pats jį operavo. Beviltišku ligoniu jis buvo 4-5 savaites. Nors per tą laiką vaikinas labai išseko, jam susidarė pragulos, tačiau po truputį pradėjo atsigauti. Paskui jis dar ilgokai lankėsi pas neurochirurgą, tačiau pasveiko ir toliau gyveno "vidutiniško piliečio" gyvenimą. Po kiek laiko sukūrė šeimą, susilaukė vaikų, dirbo... Kiek žinoma, Kauno medicinos universiteto klinikose ilgiausiai komoje yra išbuvęs žmogus apie 7 metus. Aišku, jis po to mirė. Visą tą laiką ligoninis buvo dirbtinai ventiliuojamas, vartomas, prižiūrimas, mankštinamas, visiškai nereagavo į aplinką. Jeigu koma trunka ilgai, didžioji dalis smegenų būna žuvusios, o funkcionuoja tik tos smegenų dalys, kurios atsakingos už gyvybines žmogaus funkcijas - kvėpavimą ir širdies veiklą. Komos pasekmės gali būti įvairios - žmogus gali blogai valdyti rankas ir kojas, gali išsivystyti epilepsija, atsirasti psichikos, reakcijos suvokimo sutrikimų arba gali būti visiška negalia (gali atsimerkti, kažkiek reaguoti į aplinką, daryti kokius nors judesius, turėti elementarų supratimą, taigi išėjimas iš komos gali būti labai įvairus - nuo mirties, visiškos negalios iki absoliutaus pasveikimo... O kartais stebuklų vis dėlto pasitaiko. Visus 27 savo darbo praktikos metus neurochirurgas B. Špakauskas laikosi nuostatos, jog kol žmogus gyvas - visada yra vilties...
