Smurto protrūkiai už grotų
Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės policijos komisariato Tardymo skyriuje pastaruoju metu kone kas savaitę pradedamas tirti naujas nusikaltimas, įvykdytas Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Nors įkalinimo įstaigos vadovai linkę nedramatizuoti situacijos ir aiškina, jog už grotų įvyksta tikrai mažiau nusikaltimų nei laisvėje (juk kolonija - visuomenės veidrodis), tačiau policijos pareigūnai mano kitaip: netvarkos "zonoje" padaugėjo, kai tik įkalinimo įstaigose buvo panaikintas operatyvinių darbuotojų statusas.
Spėjo pabėgti
Slogi atmosfera devintajame kolonijos būryje vyravo jau nuo vakaro. Nuteistasis Vidas (27 m.), naktį nugirdęs konfliktu padvelkusio pokalbio nuotrupų ir nujausdamas artėjančią bėdą, apie trečią valandą pakilo iš lovos ir niekieno netrukdomas bei nestabdomas išėjo į laiptinę. Vyras žinojo, kad jo nepaliks ramybėje kaliniai, kuriuos jo motina apkaltino vagyste. Laiptinėje Vidas vos ne kaktomuša susidūrė su laiptais besileidžiančia bene dešimties nuteistųjų grupe. Šie galvas slėpė po kaukėmis virtusiomis kepurėmis, rankose laikė pačių pasidirbdintus metalinius strypus ir artėjo tyliai, kad neprisišauktų prižiūrėtojų. Realios grėsmės nuojauta Vidą nešte išnešė priešinga kryptimi. Koridoriais pasileidusį vyrą kaukėtųjų grupuotė puolė vytis. Strypais ginkluoti baudėjai rėkė bėgliui sustoti, įžeidinėjo jį "zonos" žargonu, tačiau joks prižiūrėtojas nepasirodė. Grėsmingai nusiteikę nuteistieji sustojo tik tuomet, kai pasprukti nuo jų suspėjęs Vidas atsidūrė lauke ir pradėjo belsti į vartus. Kilus panikai, netrukus Vidas sužinojo, kad smogikai tuokart neliko nepamiklinę rankų ir kojų - jie, sugrįžę į laiptinę, apdaužė taip pat devintajame būryje kalintį vilnietį Darių B. (31 m.). Kai į laiptinę atskubėjo prižiūrėtojai, Darius klūpojo be jėgų ir be sveikos nuovokos. Šešis kartus už vagystes ir plėšimus teistas vyras, kuriam po pusmečio atsiras galimybė išeiti į laisvę, kolonijos pareigūnus tikino nežinąs, kas ir už ką jį sumušė. Kruvinas nelaimėlio kūnas buvo išmargintas smūgių ir, manoma, metalinių strypų dūrių pėdsakais. Vyras buvo įkurdintas "zonoje" esančioje sveikatos priežiūros patalpoje - rimtesnės medikų pagalbos tuoj po įvykio jam neprireikė. Aplinkines patalpas, kur buvo daužomas Darius, apžiūrėję darbuotojai tualeto šiukšlių dėžėje rado numestas penkias kepurėles su iškirptomis skylėmis akims. Ar šis įvykis bus ištirtas ir ar bus nustatyti tikrieji smogikai bei išaiškintos muštynių priežastys, prognozuoti kol kas anksti.
Kaukėtieji - ir dieną
Įvykį tiriantys pareigūnai turi duomenų, kad šis naktinis kaukėtų kalinių žygis gali būti prieš penkias savaites "zonoje" kilusio panašaus incidento tęsinys. Tuokart bene penkiolika smogikų svetimame lokaliniame sektoriuje šeimininkavo net nesutemus - apie 18 valandą. Niekieno netrukdoma agresyviai nusiteikusi grupė, kurios dalyviai vilkėjo juodais sportiniais kostiumais, o galvas taip pat slėpė po kaukėmis, pasidarytomis iš juodų žieminių kepurių, ir rankose turėjo bene metro ilgio metalinius strypus, barbariškai sulaužė pakabinamą spyną ir įsiveržė į kito - dvidešimtojo - būrio nuteistųjų teritoriją. Smogikų auka tuokart tapo keturis kartus už vagystes, chuliganizmą, plėšimą teistas vilnietis Olegas D. (30 m.). Sumuštą vyrą kolonijos darbuotojai aptiko koridoriuje. Įvairius kūno sužalojimus patyręs Olegas buvo išgabentas į Vilniuje esančią Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Jis tikino nežinąs, kas ir kodėl jį nubaudė prieš pat išeinantį į laisvę. Šiandien jau laisvėje esantis vakarykštis nuteistasis įvykį tiriančiam pareigūnui tebetvirtina negalįs įvardinti savo skriaudėjų. Apklausus vos ne šimtą nuteistųjų, užčiuopti siūlo galą nepavyko, nes visi jie giedojo tą pačią giesmelę: "Nieko nežinau", "Nieko nemačiau". Dauguma kalinių, pamatę muštynes, išsilaksto, naktį slepia galvas po antklodėmis ir neišlenda tol, kol nenurimsta triukšmas, nes kiekvienas nori išvengti ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojo likimo. Baisiausia, kad kalinių smurto auka tapusiam Olegui nieko negalėjo padėti smogikų išpuolį, galima sakyti, laiku pastebėję keli prižiūrėtojai. Šie vėliau prasitarė teišvydę kaukėtųjų rankų mostus, nurodančius tylėti, nepanikuoti, ir net dieną baiminęsi patys tapti smurto aukomis!
Prižiūrėtojas - menkas stabdys?
Kad kolonijos prižiūrėtojas - menkas autoritetas nuteistiesiems, įrodo ir Marijampolės tardymo skyriuje tebetiriamas nesenas atvejis, kai bausmę atliekantis marijampolietis Darius Kleinys (24 m.) principingumą ir reiklumą pademonstravusį prižiūrėtoją Vidą L. (30 m.) paprasčiausiai stūmė į betoninę sieną. Per susistumdymą darbuotojas susižalojo ranką. Konfliktas kilo nuteistajam D. Kleiniui atsisakius parodyti, ką jis slepia suspaustame delne. Neva paskambinti ėjęs kalinys, supratęs, kad prižiūrėtojas jį lydės iki pat telefono, staiga persigalvojo. Tai prižiūrėtojui sukėlė įtarimą. D. Kleiniui atsisakius ištiesti delną, Vidas L. per radijo stotelę pradėjo kviesti kolegas. Tai nepatiko nuteistajam ir jis prižiūrėtoją grubiai stūmė. Kol atbėgo pastiprinimas, D. Kleinys buvo išmetęs iš rankos keturis mažus popierinius paketėlius su baltos spalvos milteliais. Nors ekspertai dar neįvardijo miltelių kilmės ir sudėties, manoma, kad tai narkotinė medžiaga - heroinas. D. Kleinys tikina nieko neturėjęs rankoje, o paketėlius jam prižiūrėtojas "pakišęs".
- Tikėtis didelės nuteistųjų pagarbos kolonijos darbuotojams turbūt neverta, - samprotavo senas "zonos" tradicijas išmanantys Marijampolės policijos pareigūnai, dažnai tiriantys kolonijoje įvykdytus nusikaltimus, - tačiau ar neatsitiks vieną dieną taip, kad prižiūrėtojai bus uždaryti į kokią nors patalpą, o "zonoje" drąsiai ir brutaliai šeimininkaus patys nuteistieji?..
