Albertas ONIŪNAS
Susisiekimo ministerijoje kolegija svarstė šalies gelbėtojų veiksmus per nelaimę jūroje, nutikusią paskutinį vasario savaitgalį. "Akistata" jau rašė, kad tąsyk danų žemkasė "Machiaveli" buvo išplukdyta per Klaipėdos jūrų uosto vartus ir atsidūrė ant seklumos ties Giruliais. Dėl neprofesionalių ir ambicingų Jūrų gelbėjimo ir paieškos koordinacinio centro darbuotojų veiksmų žemkasėje buvusius septynis žmones teko gelbėti iš Švedijos, Gotlando salos, atskridusiam sraigtasparniui "Super Puma". Tai jau antras atvejis, kai dėl įvairių intrigų tarp gelbėjimo tarnybų ar jų pačių viduje žmones prie Lietuvos krantų tenka gelbėti užsieniečiams. Kolegijoje dalyvavo Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro, Aeronautikos paieškos ir gelbėjimo centro, Karinių oro pajėgų, Civilinės aviacijos inspekcijos atstovai.
Šlapdriba
Tą vakarą vienos Danijos kompanijos žemkasė "Machiaveli" gilino Klaipėdos uosto akvatoriją. Sinoptikai pranešė, kad artėja audra, stiprėja vėjas, tad žemkasės kapitonas 19 valandą 40 minučių baigė darbą ir paprašė, kad vilkikai nuvilktų žemkasę gilyn į uostą. Taip daroma visada, nes žemkasė nėra savaeigė. Tačiau vilkikui perduotas lynas trūko, o vis stiprėjantis vėjas ir srovė per kelias akimirkas išnešė žemkasę su keturiais suomiais, dviem lietuviais ir vienu danu per uosto vartus į atvirą jūrą. Kol kapitonas šaukėsi pagalbos, srovė žemkasę nunešė Girulių link ir "pasodino" ant seklumos 300 metrų nuo kranto. Jos triumas buvo pramuštas, vanduo liejosi per denį. Žmonės glaudėsi vairinėje, kuri buvo jau iki pusės apsemta vandens. Prie žemkasės dėl mažo gylio negalėjo priartėti nė vienas laivas, todėl Jūrų gelbėjimo ir paieškos koordinacinio centro darbuotojai pagalbos kreipėsi į KOP gelbėjimo sraigtasparnio Mi-8, dislokuoto Nemirsetoje, vadą Alvydą Brazlauską. Šis susisiekė su KOP štabo operatyviniu budėtoju ir gavo leidimą pakilti. Tačiau, kai sraigtasparnis atskrido prie uosto vartų, vėjas pasiekė 26 metrų per sekundę greitį, prasidėjo šlapdriba ir lakūnai vandenyje nieko negalėjo įžiūrėti.
"Super Puma"
Sraigtasparnis apledėjo, teko skristi atgal. Bet Nemirsetoje leistis buvo pernelyg pavojinga, todėl reikėjo skristi į Kauną - Aleksote yra kita KOP gelbėjimo sraigtasparnių pakilimo ir nusileidimo aikštelė. Skrisdamas per audrą, Mi-8 taip apledėjo, kad tikslą pasiekė pašėlusiai kaukiant didžiausiomis apsukomis dirbusiems varikliams. Artimiausiomis valandomis juo skristi jau nebuvo galima. Majoras A. Brazlauskas buvo pasiruošęs kilti kitu toje aikštelėje buvusiu sraigtasparniu, tačiau Palangos sinoptikai "apramino" - audra nenurimsianti visą naktį ir kitą dieną. Iš tiesų audra nurimo jau vidurnaktį, bet debesų ir šlapdribos frontas slinko nuo jūros per visą Lietuvą, todėl skristi iš Kauno nebebuvo galima. Jūrų centro darbuotojai kreipėsi į Švedijos Gotlando salos gelbėtojus. Iš pradžių jie nesutiko skristi, tačiau iš savų sinoptikų sužinoję, kad audra baigiasi, išskrido. Švedų sraigtasparnio "Super Puma" įgula jau po trečios valandos nakties baigė gelbėjimo darbus - septyni žemkasės įgulos nariai buvo nugabenti į Palangos oro uostą, o iš ten - į vieną iš uostamiesčio viešbučių. Nukentėjo tik bocmanas, kuris per audrą stipriai susimušė petį. Atrodytų, nieko ypatinga neatsitiko - sutartys dėl gelbėjimo darbų yra sudarytos su keliomis Baltijos jūros šalimis, tarp jų ir su švedais. Žmonių gelbėjimas yra nemokamas, tad ir finansinių nuostolių Lietuva nepatyrė. Tik yra vienas "bet" - protingai panaudotas KOP sraigtasparnis būtų atlikęs tą patį darbą, tik dviem su puse valandos anksčiau. O per tą laiką žmonės galėjo ir žūti.
Sinoptikai
Lietuvos susisiekimo ministerijai priklauso Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras bei analogiškas Aeronautikos centras. Pirmajame dirba buvę kapitonai, gerai išmanantys jūrinius dalykus, tačiau nieko nenutuokiantys apie aviaciją. Antrajame darbuojasi buvę lakūnai. Be to, Aeronautikos centras iš Prancūzijos nuolat gauna pakankamai tikslius meteorologinius duomenis. Dviejų centrų sistema tam ir sumanyta, kad jūreiviai, glaudžiai bendradarbiaudami su lakūnais, profesionaliai vykdytų gelbėjimo operacijas. Žinoma, jei toms operacijoms laivų neužtenka ir prireikia sraigtasparnių pagalbos. Numatyta, kad Jūrų centro darbuotojai apie įvykį praneša aeronautams, tie meteorologinius duomenis perduoda KOP budėtojui. Jis įvertina būsimo skrydžio sąlygas ir informuoja sraigtasparnio vadą. Vadas dažniausiai pats priima sprendimą, skristi ar ne, įvertindamas ir savo pasiruošimą skrydžiui sudėtingomis sąlygomis. Šiuo atveju viskas vyko kitaip. Jūrų centro darbuotojai į aeronautus nesikreipė, informavo juos praėjus keturioms valandoms nuo įvykių pradžios. Jūreiviai paskambino Mi-8 vadui ir paprašė pagalbos. Šis, sužinojęs, kad reikės gelbėti žmones, nedvejojo ir susisiekęs su KOP štabu pakilo turėdamas tik, švelniai tariant, netikslius Palangos sinoptikų duomenis. Dar daugiau - jūreiviai negalėjo nurodyti tikslių žemkasės koordinačių - "kažkur dvi jūrmylės į šiaurę". O tai - didžiuliai vandens plotai. Jūrų centro darbuotojai, patys palaikę radijo ryšį su žemkase, netgi nesugebėjo lakūnams perduoti gelbstimųjų stoties dažnio, kad būtų užmegztas tiesioginis ryšys tarp sraigtasparnio ir žemkasės. Todėl lakūnai gaišo brangų laiką iki prasidedant šlapdribai, nežinodami, kur jos ieškoti. Jūrų centro darbuotojams nė į galvą neatėjo susisiekti su Karinių jūrų pajėgų stebėjimo postais. Tuo tarpu kariškių radaruose žemkasė buvo puikiai matoma.
Intrigos
Ir dabar Jūrų paieškos ir gelbėjimo centro vyresnysis kapitonas-koordinatorius Romualdas Musulas mano, kad viskas padaryta tinkamai, nes žmonės išgelbėti. O Aeronautikos centro jie neinformavo ir ateity nesirengia to daryti, nebent lėktuvas nukristų į jūrą.
Aeronautikos paieškos ir gelbėjimo centro viršininkas Romualdas Račkauskas mano, kad kolegos iš Klaipėdos po pavykusios gelbėjimo operacijos labai trokšta "nugriebti visą grietinėlę", pabrėžti savo "sumanų" vadovavimą, todėl linkę beprasmiškai rizikuoti gelbėjimo sraigtasparniu ir jo įgulos gyvybėmis. R. Račkauskas teigia, jog nedrįstų vesti laivų į uostą audros metu, tuo tarpu jūreiviai mano esą kompetentingi vadovauti sraigtasparnio skrydžiams.
Karinių oro pajėgų vado pareigas laikinai einantis pulkininkas Jonas Patašius apgailestauja, kad šiuo atveju lakūnai tapo gelbėjimo centrų nesutarimų įkaitais. Švedų "Super Puma" iš tiesų yra geresnės mašinos, turinčios puikią navigacinę įrangą bei autopilotą, sugebantį sudėtingomis sąlygomis išlaikyti virš vandens kabantį sraigtasparnį vienoje vietoje. Mūsų lakūnai to neturi, todėl tą patį darbą atlieka rankomis, savo meistriškumo dėka. Tačiau pastaruoju atveju Mi-8 įgula būtų visiškai pajėgi atlikti tą darbą, kurį atliko švedai. Nuo 1994 metų KOP lakūnai atliko 33 gelbėjimo operacijas, kurių 19 buvo sėkmingos. Šešios sėkmingos operacijos atliktos naktį. Iš viso išgelbėta 40 žmonių.
2000-ųjų kovo 4-ąją audra Palangoje ant seklumos išmetė su Maltos vėliava plaukiojantį norvegų tanklaivį "Star Trader". Tąsyk tanklaivio įgulą gelbėjo taip pat švedų sraigtasparnis "Super Puma". KOP Mi-8 net nepakilo iš aikštelės Nemirsetoje, nors įgulos vadas buvo pasiruošęs. Kalbama, kad tuometis KOP vadas Z. Vegelevičius nedavė leidimo skristi, tokiu būdu ketindamas atkreipti šalies vadovų dėmesį į nepakankamą KOP finansavimą.
