Labai dažnai mes burbame, kad Lietuva - girtuoklių kraštas ir kad čia nėra net ką žmogui parodyti. Vežame visus į Grūto parką, Kryžių kalną, visai pamiršdami, kad gražių vietų yra visoje Lietuvoje. Jas pamato ir įvertina atvykę iš svetur.
Vitos Henderson tėviškė - Anykščiai. Dabar ji gyvena JAV, Naujosios Meksikos valstijoje. Savo įspūdžiais iš Lietuvos ji pasidalijo su "Amerikos lietuvio" skaitytojais.
Šį sykį vietoje įprasto dviejų savaičių pasisvečiavimo gimtinėje užtrukau net penkias, taigi pamatyta, aplankyta, susitikta bei patirta nemažai. Kas gimė ir gyveno Lietuvoje, tas tikrai girdėjo apie didžiulį Puntuko akmenį ir rašytojo Jono Biliūno paminklą. Puntukas stūkso vos keli kilometrai nuo miesto, Anykščių šilelyje, šalia skubančios Šventosios... 1943 metais akmeny iškalti lakūnų Dariaus ir Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai mena mums istoriją. Vos keli kilometrai nuo Anykščių, Jono Biliūno tėviškėje, Niūronių kaime yra Arklio muziejus. Ten pat yra ir autentiška aukštaitiška sodyba, kurioje šeimininkė Rita už nedidelį mokestį tau suruoš naminės duonos kepimo procesą, kuriame pats labai aktyviai dalyvausi ir duonos kepalaičius dailinsi. Kol duonelė iškeps, būsi pavaišintas sveiku, natūraliu, tikru lietuvišku maistu: troškintais kopūstais su karštomis dešrelėmis, tikrų tikriausioje senoviškoje krosnyje keptomis bulvėmis, naminiu baltu sūriu, medumi, žuvimi, šviežiu pyragu bei duona ir žolelių arbata.... Ar jau pilna burna seilių? Tik jei nori tokios pramogos, gerokai iš anksto skambink šeimininkei poniai Ritai, kad tau datą paskirtų.
Lankantis Anykščiuose, nepraleisk progos sudalyvauti ekskursijoje po Anykščių vyno gamyklą ir jos produkcijos degustacijoje. Porą valandų praleisi su miela gide ponia Nijole, sužinosi ir pamatysi, ką gamykla gamina, taip pat ir paragausi... Jei kas labai patiks, ten yra ir parduotuvė, į kurią, kaip kad ponia Nijolė sakė, po degustacijos beveik visi užeina... Vilnius - gyvas, judrus, europietiškas miestas, kiekvienais metais kažkuo atsinaujinantis ir besikeičiantis. Pro akis negalėjo praslysti ir transporto kamščiai - tai jau yra būdinga kiekvienam didesniam miestui ir įstrigti juose neturėtų būti netikėta staigmena. Vilniuje apsilankėme Belmonto bei Europos parkuose, pabuvojome "Šokolado namuose". O visomis Vilniaus ir jo apylinkių rudeninėmis spalvomis gėrėjomis iš 326 metrų aukščio Televizijos bokšto. Pirmajame bokšto aukšte įrengta fotografijų paroda, skirta 14 žmonių, žuvusių per tragiškus 1991 metų sausio įvykius. Kryžiai ir paminklai prie įėjimo įamžina Lietuvos kovą už nepriklausomybę. Būtinai privalau paminėti dar vieną malonų netikėtą įvykį. Sustojome užkąsti vienoje iš senamiesčio kavinių. Prie gretimo staliuko prisėdo garbaus amžiaus vyriškis. Jis, pasirodo, besąs iš Šveicarijos ir atvyko į Vilniaus archyvus susirasti savo giminaičių, kurie dar gyvena - spėkite, kur? - Anykščiuose! Kitą dieną jis turėjo važiuoti į Anykščius ir susitikti su beveik 80 metų nematytais dar tebegyvenančiais giminaičiais. Jis jau žinojo, kad buvusioje jo tėvų namo vietoje dabar stovi... vyno gamykla. Koks gražus ir mažytis šis pasaulis! Jei kas buvosite šiaurinėje Lietuvoje, užsukite į šalia Šeduvos miestelio esantį Šeduvos malūną. Jei tai bus pavasaris ar vasara, pasigrožėsite įspūdingai sutvarkyta aplinka. Jei tai bus žvarbus ruduo ar žiema, pasivaišinsite skaniais pietumis jaukiame autentiškame malūne-restorane. Beje, aplinka yra ypatingai skoningai sutvarkyta, taigi užsukite vien dėl jos - patirsite didelį malonumą. Balsių malūnas šalia Pasvalio irgi jau nebe tas "malūnas", kuris kažką mala, o vieta, kur puikiai galima praleisti ne tik dieną, bet ir keletą. Kaip ir Šeduvos malūnas, taip ir pastarasis turi kambarius nakvynei, taigi jei tave užklups naktis, ne bėda. Balsių malūno aplinkoje pamatysi daugybę senųjų amatų ir žemės ūkio rakandų, prietaisų, įtaisų bei įvairiausių kitų senienų. Pasilepinę Druskininkų gydyklose ir grįždami į Vilnių, trumpam sustojome Grūto parke. Kas ten buvo, žino, apie ką aš kalbu. Aš norėjau tą vietą tik savo vyrui parodyti, nes pačiai teko lankytis ir anksčiau. Grūto parkas - tai sovietmečio paminklų, skulptūrų ir kitų įvairiausių atributų, surinktų iš visos Lietuvos, muziejus. Išeinant iš muziejaus teritorijos paklausiau Edvardo: "Kaip čia tau viskas?" Jis atsakė, kad įdomiausia jam buvo mano reakcija į lauke per garsiakalbį grojamą tarybinį "Internacionalą"... Mane jis siaubingai erzino, užsikimšus ausis norėjosi prabėgti tą vietą, kur jis skambėjo... Kaip gerai, kad jis grojamas TIK muziejuje!
Savo istoriją norėčiau užbaigti taip. Jei tu Lietuvą pažįsti tik iš senelių pasakojimų ar tik iš paveikslėlių, nuvažiuok Ten. Duok šansą savo sielai pajausti Ją. Visai nesvarbu, jei giminaičių nebėra, ar draugai jau tavęs nebelauks ten, ar lietuviška tavo kalba nebe tokia sklandi. Patikėk, tavo širdis ten atgis ir lyg baterija "pasikraus" kvapais, garsais, balsais, kalba, kažkada girdėtais senelių ar tėvų prisiminimais... Į tolimiausius tavo dūšios kampelius įsiskverbs nuo Gedimino kalno atsivėrę Vilniaus senamiesčio raudoni stogai, vinguriuojanti Pilies gatvė... Ir leisk savo širdžiai suvirpėti, nes tu esi Lietuvis...
