"Gyvenu kaime, dirbu bibliotekininke, - rašo Violeta V. iš Kelmės rajono. - Kadangi esu netekėjusi ir neturiu didelių šeimyninių rūpesčių, jau seniai brandinu mintį, jog reikėtų imtis globoti netoliese gyvenančią psichinės negalios kamuojamą moterį (arba tapti rūpintoja), nes jai reikalinga rimta pagalba. Todėl norėčiau plačiau sužinoti, kas gali tapti globėju (rūpintoju), kokios asmens teisės bei pareigos, kas nustato globą ir kokie dokumentai yra reikalingi?"
Globa ir rūpyba skiriama teismo sprendimu. Globa yra skiriama tiems asmenims, kuriuos teismas pripažino neveiksniais, o rūpyba - kuriuos teismas pripažino ribotai veiksniais. Teismo nutartimi rūpintojas taip pat gali būti skiriamas ir veiksniam fiziniam asmeniui, kuris dėl sutrikusios sveikatos negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų. Tokiu atveju rūpintojas skiriamas tik pačiam asmeniui paprašius. Rūpintoju ar globėju gali tapti bet kuris veiksnus fizinis asmuo, davęs raštišką sutikimą. Beje, reikėtų priminti, jog rūpinimasis artimais giminaičiais yra neatlygintinas. Globėjai, turintys išlaidų dėl atliekamų pareigų, turi teisę į jų atlyginimą. Minėtos išlaidos atlyginamos iš asmens, kurio globėju ar rūpintoju yra paskirtas, turimo turto. Išlaidų dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato tesimas.
Į teismą su pareiškimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu, dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo gali kreiptis to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, Socialinių reikalų skyriaus darbuotojai arba prokuroras. Kuomet teismo sprendimu asmuo tampa globėju, jis supažindinamas su tam tikromis teisėmis bei pareigomis, kurias privalo vykdyti. Jeigu tarp globėjo ir globotinio iškyla nesklandumų arba paaiškėja, jog globėjas neatlieka savo pareigų taip, kaip turėtų, neveiksnaus asmens globa gali būti panaikinta teismo nutartimi.
Norint asmenį pripažinti neveiksniu bei paskirti globėją, teismui būtina pateikti šiuos dokumentus: 1) prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo paskyrimo; 2) būsimojo globėjo bei neveiksniu pripažįstamo asmens paso 32-ojo puslapio arba tapatybės kortelės kopijas; 3) neveiksnaus asmens neįgalumo patvirtinimo dokumento kopiją ir pažymą iš psichikos centro arba išrašą iš jo ligos istorijos; 4) pažymą iš gyvenamosios vietos (seniūnijos, namų bendrijos, pasų poskyrio) apie asmenis, gyvenančius su neveiksniuoju; 5) pažymą apie neveiksnaus asmens turimą turtą (atitinkamas pažymas iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės. Kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamojo turto, skiriamas to turto administratorius); 6) dokumentus, įrodančius giminystės ryšį; 7) būsimojo globėjo sveikatos patikrinimo pažymą F-046/a, o taip pat pažymą apie darbo vietą, pareigas ir gaunamas pajamas; 8) kartu su neveiksniuoju gyvenančių suaugusių asmenų notaro patvirtintus sutikimus dėl globėjo paskyrimo.
Globėjas turi teisę sudaryti savo atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu visus būtinus sandorius, o taip pat jis bei rūpintojas turi teisę ginti globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo. Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai neveiksniam asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas, saugo jo teises ir interesus nuo kitų asmenų piktnaudžiavimo. Vis dėlto reikėtų priminti, jog sudarinėdami sandorius, kurie viršija 5 000 litų, globėjas ir rūpintojas privalo gauti teismo leidimą. Išankstinis teismo leidimas taip pat reikalingas, jei globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą. Globėjai, rūpintojai bei jų artimi giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintoju, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniu ar rūpintiniui yra dovanojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis.
