Ramutė PEČELIŪNIENĖ
"Akistatoje" perskaitęs straipsnį apie netyčia užnuodytą cukrų, į redakciją paskambino gerokai susijaudinęs kaunietis Juozas M. Vyriškis patikino, jog panašiu metu jam bei žmonai taip pat teko patirti keistus, tiesiog nepaaiškinamus negalavimus, tokius pačius, kokių neišvengė Lekėčiuose gyvenančios Monkevičių šeimos nariai...
Ponas Juozas pasakojo, jog gruodžio 20-osios vakarą staiga be jokios priežasties jam pasidarė bloga, apėmė didžiulis silpnumas, visiškai dingo jėgos. Rankomis ramstydamas sienas vyriškis pasiekė lovą ir atsigulė. Paskui pasimatavo kraujospūdį, suskaičiavo pulsą, tačiau jokių nukrypimų nebuvo. Keisčiausia tai, jog vyriškis nejautė jokio skausmo ar diegimo krūtinėje, nors pats pamanė, kad jį "griebia" insultas arba infarktas. Savijautai negerėjant, vos krutindamas lūpas Juozas paprašė žmonos, kad ši suruoštų "ligoninės krepšelį" - buvo įsitikinęs, jog be medikų pagalbos neapsieis. Kai sunkiai vaikščiojanti sutuoktinė atnešė pižamą, rankšluostį, sudėjo higienos priemones, vyras jau buvo užsnūdęs. Kitą rytą Juozas pakirdo iš miego sveikut sveikutėlis - vakarykščio negalavimo - nė ženklo. Vyriškis netgi ėmė juokauti, ar jam nebuvo prisisapnavęs slogus sapnas. Deja, žmona buvo liudininkė ir tokias spėliones paneigė. Kadangi šiais laikais patekti pas gydytojus labai sudėtinga, Juozas į viską numojo ranka ir nebandė ieškoti negalavimo priežasčių. Tačiau po trijų dienų lygiai tokius pat negalavimus patyrė Juozo žmona Emilija. Jai taip pat be jokios priežasties pasidarė bloga, apėmė nepaprastas silpnumas, stipriai pykino, akyse lyg danguje prieš lietų sukosi didžiuliai juodi debesų kamuoliai... Dabar galbūt galima pajuokauti, jog betrūko tik žaibo. Tačiau poniai Emilijai užteko išsimiegoti ir ligos kaip nebūta. Sutuoktiniai iki šiol negali suvokti, kas galėjo pakenkti jų sveikatai. Abu jie normaliai maitinasi, vakarienei valgo lengvą maistą - dažniausiai pienišką sriubą, dribsnius arba kitus lengvai virškinamus maisto produktus. Jie nemėgsta saldinti arbatos, todėl galima drąsiai teigti, jog šįkart cukrus negalėjo pakenkti... Taigi apsinuodijimo galimybės lyg ir nebuvo... Šie keisti dalykai šeimininką privertė prisiminti vieną įdomų nutikimą, kuris šiuose namuose įvyko praėjusį pavasarį. Tąsyk Juozas su žmona papietavę nusprendė paskaityti laikraščius ir susiruošė į svetainę. Vos spėjus išeiti iš virtuvės ten kažkas stipriai pokštelėjo. Šeimininko galvoje buvo tik viena mintis - greičiausiai chuliganai vaikėzai išpyškino virtuvės langą. Tačiau jis be galo nustebo, kuomet pamatė sveikutėlį lango stiklą, o ant spintelės - smulkių stiklo gabalėlių krūvą. Tenai ką tik stovėjo senovinė storo stiklo stiklinė. Tąsyk jos niekas neužkliudė, į ją nieko nebuvo įpilta - stiklinė tiesiog stovėjo nenaudojama ir be jokios priežasties susprogo į gabalėlius. Juozas bandė aiškintis šio keisto reiškinio priežastis, tačiau nieko taip ir nepaaiškėjo. Taigi belieka tik spėlioti, kas šiuose namuose daro tvarką, o galbūt net valdo šeimininkų likimus...
