Kas nepatinka dabartinėje žiniasklaidoje?
Sakoma, jog kiek žmonių - tiek nuomonių. Pastaruoju metu šie žodžiai vis dažniau pritaikomi žiniasklaidai bei kitoms masinės informacijos pateikimo priemonėms. Mat, kaip pastebi skaitytojai, klausytojai ar žiūrovai, norint apie šalies įvykius susidaryti teisingą, objektyvią nuomonę, nepakanka paskaityti vieną spaudos leidinį ar tenkintis vienos televizijos rengiamomis laidomis... Taigi kas jums nepatinka dabartinėje žiniasklaidoje?
Gintautas Jasiulionis, Jonavos rajono Ruklos seniūnas:
- Gaila, bet tenka pripažinti, jog toli gražu ne visada žiniasklaidos atstovai laikosi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, ne visada objektyviai nušviečia įvykius, perduoda žinias, informaciją. Taip sakant, beieškodami sensacijų tampa tendencingi. Pavyzdžiui, neseniai Rukloje nutiko didelė tragedija - nuskendo mažametis vaikas. Į nelaimės vietą atskubėjęs vietos gyventojas Artūras drauge su kitu jaunuoliu vieną mergaitę ištraukė iš vandens ir už tai nusipelnė pagarbos, gavo prezidento apdovanojimą. Tačiau po kelių dienų kažkas ėmė piktintis, neva Artūras - joks gelbėtojas, ir šitą "sensaciją" pasigavo žiniasklaida. Žmogus, mano nuomone, buvo "sudirbtas" visai be reikalo... Žiniasklaidos pinkles esu patyręs ir savo kailiu. Sakysime, žurnalistas traukte ištraukia atsakymą į vieną ar kitą klausimą, tačiau skaitytojui perteikia visai ne tai, ką pašnekovas buvo sakęs... Arba kalbama, bendraujama gana daug, o spaudoje ar eteryje pasirodo iš pokalbio konteksto ištrauktas niuansėlis, perteikiantis visai ne tą mintį, kurią pašnekovas norėjo pasakyti. Tai, mano įsitikinimu, žiniasklaidai garbės nedaro... Beje, galiu paminėti dar vieną rajoninio laikraščio "perliuką" šioje srityje. Prieš kurį laiką seniūnijos darbuotojai, neapsikentę valkataujančių šunų "gastrolių" po miestelį, kreipėsi į privačią tokius šunis gaudančią tarnybą pagalbos. Kartu su kitais valkataujančiais šunimis į šungaudžių maišą įkliuvo ir vienos aršios Ruklos gyventojos šuo (ši moteris anksčiau ne kartą buvo įspėta dėl netinkamos gyvūno priežiūros). O, kaip šita moteriškė įsižeidė - dėl pažeistų jos ir jos šunelio teisių kreipėsi ne tik į "Nuaro" atstovus (kuriuos, kaip girdėjau, net kėsinosi primušti), bet ir į rajono savivaldybės administracijos direktorių. Ar pastarasis mane nubaudė už pažeistas šuns teises? Ne, juk jos nebuvo pažeistos... Apie šitą "šunišką" reikalą netrukus parašė ir vietos laikraštis. O, kaip tą straipsnelį pavadino! "Egzekucija vaikų akivaizdoje"!
Jolanta Šmigelskienė, UAB "Gariva" darbuotoja, Kaunas:
- Aš į žiniasklaidą stengiuosi žiūrėti tolerantiškai - neskubu jos nei smerkti, nei per daug girti. Be abejo, kaip sakoma, ir plika akimi matyti, kad spaudos ar televizijų atstovai sugeba meistriškai naudotis, manipuliuoti skaitytojų (žiūrovų) pasitikėjimu, išsakytomis mintimis ir panašiai. Kita vertus kitaip ir būti negali, juk žiniasklaida yra pelningas verslas, ir kiekvienas jos atstovas stengiasi skaitytoją ar žiūrovą sudominti, patraukti į savo pusę... Gaila, bet kartais lazda perlenkiama. Antai negali nestebinti, kai apie tą patį įvykį skirtinga televizija ar skirtingas laikraštis aprašo visiškai priešingai, akcentuodami visiškai skirtingus dalykus. Kaip po to kai kuriais žiniasklaidos atstovais pasitikėti?
Arminas Lydeka, Seimo narys, Vilnius:
- Klausimas geras, bet sunkus... Iš tiesų yra, kas žiniasklaidoje nepatinka. Labai nepatinka... Labai apmaudu, jog tendencingai atrenkamas, rūšiuojamas informacijos pateikimas - kurią informaciją pateikti pirmuoju planu, kurią - antruoju ar dešimtuoju. Blogai, kad dabartinėje žiniasklaidoje ištrimituojami negatyvūs dalykai, o pozityvūs dažniausiai, kaip sakoma, paliekami "už borto". Būtent tai, jog kiekviena masinės informacijos pateikimo priemonė tarsi mėgaujasi žmonių nelaimėmis, nusikaltimais ir panašiai, visuomenėje sukelia nepasitikėjimo, nesaugumo jausmus, tiesiog perša mintį, kad pas mus - viskas blogai, vien problemos... O juk iš tikrųjų taip nėra! Antai mūsų laikraščiai turbūt nepražiopsojo (neliko neaprašę) nė vieno nusikaltimo, kurį užsienyje, konkrečiai Ispanijoje, įvykdė lietuviai. Pats neseniai lankiausi šioje šalyje, daug bendravau ir su valdžios atstovais, ir su pareigūnais bei paprastais žmonėmis. Apie ten laikinai gyvenančius ir dirbančius lietuvius visi atsiliepė tik gerai, tvirtino negirdėję jokių mūsų šalies piliečių Ispanijoje padarytų nusikaltimų, ko esą nepasakysi apie ukrainiečius ar lenkus. O štai esant Lietuvoje atrodo, kad Ispanijoje niekas daugiau nevagia, neplėšia - tik lietuviai... Nepagirčiau žiniasklaidos ir už pikantiškas naujienas iš šalies politikų gyvenimo. Pavyzdžiui, jei koks Seimo narys pasiūlo puikų įstatymo projektą, beveik garantuoju, kad žiniasklaidoje apie tai nebus rašoma išvis ar tik keliomis eilutėmis. O štai jei valdžios atstovas padarys avariją ar bus pastebėtas geriantis kavutę ne su savo žmona - pateks į visų žiniasklaidos priemonių pirmuosius puslapius...
Užrašė Virginija GRIGALIŪNIENĖ
